Vyšnios yra vienas nereikliausių kaulavaisių Lietuvos soduose: jos pakelia šalčius, anksti pradeda derėti ir užaugina 10–25 kg uogų nuo medžio. Tačiau nuo 2000-ųjų daugelis senų vyšnių sodų sunyko dėl kokomikozės ir moniliozės – grybinių ligų, kurios per kelerius metus gali sunaikinti medį. Todėl šiandien svarbiausias sprendimas yra atsparios veislės pasirinkimas. Šiame puslapyje rasi sodinimo datas, Lietuvai tinkamas veisles, genėjimo ir priežiūros taisykles bei būdus apsaugoti vyšnias nuo ligų.
Kada sodinti vyšnias
| Laikas | Datos | Pastaba |
|---|---|---|
| Pavasaris | Balandžio 10 – gegužės 1 | Geriausias laikas Lietuvai, kol neišsprogo pumpurai |
| Ruduo | Rugsėjo pabaiga – spalio vidurys | Rizikingiau, kaulavaisiai jautresni šalčiui |
| Konteineriniai medeliai | Gegužė – rugsėjis | Su gausiu laistymu |
Kaulavaisius (vyšnias, trešnes, slyvas) Lietuvoje rekomenduojama sodinti pavasarį: rudenį pasodinti jauni medeliai dažnai nušąla ar iššąla per pirmąją žiemą.
Vieta ir dirva
Vyšnioms reikia saulėtos, gerai vėdinamos vietos. Vėdinimas ypač svarbus, nes drėgnose, užuovėjos vietose greičiau plinta grybinės ligos. Vyšnios netoleruoja sąstovinio vandens ir aukšto gruntinio vandens (ne aukščiau kaip 1,5 m). Geriausia dirva yra lengva, priesmėlio ar priemolio, nerūgšti (pH 6,5–7,0). Rūgščią dirvą prieš sodinimą pakalkink.
Atstumas tarp medžių 3–4 m. Vyšnios dažnai auginamos krūmo formos, todėl užima nedaug vietos.
Sodinimas
Iškask 60×60 cm, 50 cm gylio duobę. Viršutinį sluoksnį sumaišyk su 1–2 kibirais komposto ir stikline pelenų. Medelį sodink taip, kad šaknies kaklelis būtų dirvos lygyje, o skiepas 5 cm virš žemės. Vyšnios jautrios per giliam sodinimui: užkastas šaknies kaklelis pūva. Palaistyk 20 litrų, pririšk prie kuolo ir užmulčiuok. Pasodinus sutrumpink šakas trečdaliu.
Apdulkinimas
Vyšnių veislės skirstomos į savidulkes, iš dalies savidulkes ir savinevaisingas. Savidulkės veislės dera ir augdamos vienos, tačiau net joms kitos veislės kaimynystė padidina derlių. Savinevaisingoms būtina kita vyšnia, žydinti tuo pačiu metu. Trešnės vyšnių dažniausiai neapdulkina, nes jos žydi anksčiau.
Rekomenduojamos veislės
| Veislė | Nokimas | Apdulkinimas | Ypatybės |
|---|---|---|---|
| Vytėnų žvaigždė | Vidutinė | Savidulkė | Lietuviškos selekcijos, tamsios saldžiarūgštės uogos |
| Žagarvyšnė | Vidutinė | Savidulkė | Lietuviška senoji veislė, ištverminga |
| Turgenevka | Vėlyva | Iš dalies savidulkė | Stambios tamsios uogos, ištverminga šalčiui |
| Molodiožnaja | Vidutinė | Savidulkė | Kompaktiška, anksti dera |
| Lotovka (Schattenmorelle) | Vėlyva | Savidulkė | Rūgštokos, puiki uogienei, jautri kokomikozei |
| Šokoladnica | Vidutinė | Savidulkė | Labai tamsios uogos, atspari sausrai |
Genėjimas
Vyšnios genimos ankstyvą pavasarį, kai nebėra stiprių šalčių, bet dar prieš pumpurų sprogimą, arba vasarą po derliaus. Kaulavaisių nerekomenduojama genėti rudenį, nes pjūviai blogai gyja ir per juos patenka infekcijos.
Medžio formos vyšnios formuojamos su 5–7 pagrindinėmis šakomis, o krūmo formos – su 8–12 šakų iš apačios. Kasmet pašalink sausas, ligotas, susikryžiuojančias ir į vainiko vidų augančias šakas, retink tankų vainiką. Daugelis vyšnių veislių dera ant pernykščių ūglių, ir senosios šakos ilgainiui apnuogėja, todėl kas kelerius metus seną šaką iškirpk iki jauno šoninio ūglio. Pjūvius užtepk sodo tepalu.
Laistymas ir tręšimas
Jaunas vyšnias pirmus 2 metus laistyk kas 7–10 dienų sausu laikotarpiu. Suaugusios vyšnios sausrą pakelia gerai, tačiau uogų augimo metu, birželį, ilgai nelyjant verta palaistyti po 30–40 litrų medžiui. Uogų nokimo metu gausiai nelaistyk, nes uogos gali skilinėti.
Pavasarį tręšk kompostu ar azoto trąšomis, po žydėjimo kompleksinėmis trąšomis, o po derliaus kalio ir fosforo trąšomis. Kas 3–4 metus po vainiku išbarstyk dolomitmilčių ar pelenų, kad dirva nerūgštėtų.
Kokomikozė ir moniliozė
Kokomikozė pasireiškia smulkiomis raudonai rudomis dėmėmis ant lapų viršaus ir rausvomis apnašomis apačioje. Lapai gelsta ir krenta jau liepą, todėl medis nespėja pasiruošti žiemai ir susilpnėja. Moniliozė (monilinis nudegimas) pavasarį žydėjimo metu ar iškart po jo džiovina ūglius ir žiedus, ir medis atrodo tarsi apdegęs, o vasarą sukelia uogų puvinį.
Kaip apsisaugoti:
- Rinkis atsparias veisles – tai veiksmingiausia priemonė.
- Rudenį surink ir sunaikink nukritusius lapus, kuriuose žiemoja kokomikozės sukėlėjas.
- Moniliozės pažeistas šakas nupjauk 10–15 cm žemiau pažeistos vietos ir sudegink iš karto, vos pastebėjęs.
- Pašalink ant medžio likusias sudžiūvusias uogas (mumijas).
- Retink vainiką, kad jis greitai išdžiūtų po lietaus.
Kiti kenkėjai
- Vyšninis amaras – juodi amarai ant jaunų ūglių viršūnių, lapai susisuka. Nugnybk pažeistas viršūnes ar nuplauk vandeniu.
- Vyšninė musė – lervos uogų viduje. Ankstyvosios veislės nukenčia mažiau. Surink nukritusias uogas.
- Paukščiai – strazdai ir varnėnai nuskina uogas. Dengk tinkleliu nokimo metu.
Derliaus rinkimas
Vyšnios Lietuvoje noksta liepą, vėlyvosios veislės iki rugpjūčio pradžios. Rink visiškai sunokusias, tamsias uogas sausu oru, su kotukais, jei laikysi ilgiau. Be kotukų nuskintos vyšnios išleidžia sultis ir greitai genda. Šaldytuve vyšnios išsilaiko iki savaitės, užšaldytos – iki metų.
Priežiūros kalendorius
| Mėnuo | Darbai |
|---|---|
| Balandis | Genėjimas, sodinimas, tręšimas kompostu ar azotu |
| Gegužė | Žydėjimas, moniliozės pažeistų šakų šalinimas iš karto |
| Birželis | Laistymas sausrai, amarų kontrolė, tinklelis nuo paukščių |
| Liepa | Derliaus rinkimas, genėjimas po derliaus, kalio trąšos |
| Rugsėjis – spalis | Nukritusių lapų ir mumijų surinkimas |
| Lapkritis | Kamienų baltinimas ir apsauga nuo kiškių |
Vyšnios gerai auga šalia kitų vyšnių ir slyvų, kurios gali būti apdulkintojos, o šalia jų pasodinti česnakai ir medetkos mažina amarų. Nesodink vyšnių prie obelų ir kriaušių vainikų, kurie užstoja šviesą, ir šalia bulvių bei pomidorų, kurie serga verticilioze.
Dažniausios klaidos
- Jautrių kokomikozei veislių sodinimas.
- Sodinimas rudenį, žemumoje ar per giliai.
- Kaulavaisių genėjimas rudenį.
- Nesurinkti rudens lapai ir mumijos.
- Savinevaisinga veislė be apdulkintojos.
Kodėl vyšnių lapai gelsta ir krenta liepą?
Dažniausiai dėl kokomikozės. Surink nukritusius lapus, retink vainiką ir sodink atsparias veisles.
Kodėl vyšnios šakos džiūsta pavasarį?
Tai moniliozė. Nupjauk pažeistas šakas su 10–15 cm sveikos dalies ir sudegink.
Kada vyšnia pradeda derėti?
Dauguma veislių pradeda derėti 3–4 metais po pasodinimo, pilnas derlius nuo 5–6 metų.
Ar vyšnios išaugina atžalas?
Savašaknės vyšnios atžalų išaugina daug, skiepytos mažiau. Atžalas reguliariai šalink prie pat šaknies, nebent nori jas naudoti dauginimui.
Kuo skiriasi vyšnios ir trešnės?
Trešnės yra didesni medžiai, saldžiomis uogomis, žydi anksčiau ir jautresnės šalčiui. Vyšnios ištvermingesnės, uogos saldžiarūgštės, tinka uogienei ir kepiniams.
