Slyva: sodinimas, atžalos ir dervatekis

Slyvos yra vieni derlingiausių vaismedžių Lietuvos soduose: suaugęs medis užaugina 20–40 kg vaisių, o kai kurios veislės dera jau trečiais metais po pasodinimo. Tačiau slyvos turi ir savo iššūkių: jos išaugina daug atžalų, kenčia nuo dervatekio, nušalusių žiedų ir slyvinio vaisėdžio. Šiame puslapyje rasi sodinimo datas, Lietuvoje patikrintas veisles ir apdulkintojus, genėjimo taisykles, atžalų kontrolę, dervatekio priežastis ir derliaus rinkimo patarimus.

Kada sodinti slyvas

Vieta ir dirva

Slyvoms reikia saulėtos, nuo šiaurės vėjų apsaugotos vietos. Slyvos žydi anksti, todėl žemumose ir šaltose vietose žiedus dažnai nušaldo pavasario šalnos. Dirva turi būti derlinga, drėgna, bet be sąstovinio vandens, neutrali (pH 6,5–7,0). Slyvos mėgsta drėgmę labiau nei kiti kaulavaisiai, tačiau šaknų kaklelio užmirkimas sukelia dervatekį ir šaknų puvinį. Rūgščią dirvą prieš sodinimą pakalkink dolomitmilčiais.

Atstumas tarp medžių 3,5–4 m, tarp eilių 4–5 m.

Sodinimas

Iškask 70×70 cm, 50–60 cm gylio duobę. Viršutinį sluoksnį sumaišyk su 2 kibirais komposto, stikline pelenų ir saujele dolomitmilčių. Įkalk kuolą. Medelį sodink taip, kad skiepas būtų 5–7 cm virš žemės, o šaknies kaklelis dirvos lygyje. Palaistyk 20–30 litrų ir pririšk prie kuolo. Pasodinus centrinį laidininką sutrumpink iki 80–100 cm, šonines šakas trečdaliu.

Apdulkinimas

Slyvų veislės būna savidulkės ir savinevaisingos. Savidulkės, pavyzdžiui, ‘Kauno vengrinė’, ‘Stanley’ ar ‘Victoria’, dera ir augdamos vienos, tačiau net joms kita slyvų veislė padidina derlių. Savinevaisingoms veislėms būtina kita, tuo pačiu metu žydinti slyva. Europinių slyvų gerais apdulkintojais laikomos ‘Stanley’ ir ‘Opal’.

Rekomenduojamos veislės

Genėjimas

Slyvos genimos ankstyvą pavasarį, balandžio pradžioje, kai nebėra stiprių šalčių, arba vasarą po derliaus. Rudenį kaulavaisių negenėk, nes pjūviai prastai gyja ir per juos patenka dervatekio bei kitų ligų sukėlėjai.

Pirmus 4–5 metus formuok retai pakopinį vainiką su 5–7 pagrindinėmis šakomis. Derančioms slyvoms kasmet pašalink sausas, ligotas, susikryžiuojančias, į vainiko vidų augančias šakas, retink tankų vainiką. Slyvos linkusios augti į aukštį, todėl kas kelerius metus centrinį laidininką sutrumpink iki šoninės šakos, kad medis neužaugtų per aukštas. Pjūvius, storesnius nei 2 cm, užtepk sodo tepalu.

Gausaus derliaus metais slyvų šakos dažnai lūžta, todėl joms pakišk atramas, o užuomazgas birželį išretink, palikdamas 5–7 cm tarp vaisių.

Atžalos

Slyvos, ypač savašaknės ir skiepytos ant sėklinių slyvų ar alyčios poskiepių, išaugina daug atžalų aplink medį. Jos atima maisto medžiagas ir tankina sodą. Atžalas šalink kelis kartus per vasarą: atkask jas iki šaknies ir nupjauk prie pat jos. Vien nupjovus prie žemės, atžalų išauga dar daugiau. Mulčias ir reguliarus pjovimas mažina atžalų kiekį. Savašaknių veislių atžalas galima naudoti dauginimui.

Dervatekis

Dervatekis yra lipnios, gintaro spalvos dervos išsiskyrimas ant kamieno ir šakų. Tai ne liga, o medžio reakcija į pažeidimą ar stresą. Dažniausios priežastys:

• mechaniniai pažeidimai, netinkami pjūviai, nulūžusios šakos;
• šalčio ir saulės nudegimai ant kamieno žiemos pabaigoje;
• užmirkusi, rūgšti dirva, kalcio trūkumas;
• azoto perteklius;
• grybinės ir bakterinės ligos (moniliozė, bakterinis vėžys).

Ką daryti: nuvalyk dervą iki sveikos žievės, žaizdą nuplauk 1 % vario sulfato tirpalu arba rūgštynių lapų sultimis ir užtepk sodo tepalu. Rudenį ir pavasarį baltink kamienus kalkių tirpalu, kad išvengtum nudegimų, pakalkink dirvą ir sumažink azoto trąšas.

Laistymas ir tręšimas

Slyvos mėgsta drėgmę, ypač vaisių augimo metu, birželį–liepą. Sausu laikotarpiu laistyk kas 10–14 dienų po 40–60 litrų suaugusiam medžiui, jauniems medeliams po 20–30 litrų kas savaitę. Nokimo metu gausiai nelaistyk, nes vaisiai skilinėja.

Pavasarį tręšk kompostu ar azoto trąšomis, po žydėjimo kompleksinėmis trąšomis, o po derliaus kalio ir fosforo trąšomis. Kas 3–4 metus pakalkink dirvą po vainiku.

Ligos ir kenkėjai

• Slyvinis vaisėdis – kirmėlėti vaisiai, kurie anksti krenta. Gaudomosios juostos ant kamieno birželį, nukritusių vaisių rinkimas kasdien.
• Monilinis puvinys – vaisiai pūva su koncentriniais pelėsio žiedais. Šalink pažeistus vaisius ir mumijas.
• Kišeninė liga – vaisiai deformuojasi, pailgėja, tampa tušti, be kaulo. Pašalink pažeistus vaisius iki sporų susidarymo.
• Slyvinis amaras – susisukę lapai ant jaunų ūglių. Nuplauk vandeniu, skatink boružes.

Derliaus rinkimas

Ankstyvosios slyvos noksta rugpjūčio pradžioje, vėlyvosios – rugsėjį. Slyvos ant medžio noksta nevienodai, todėl derlių rink 2–3 kartus. Šviežiam vartojimui ir uogienei rink visiškai sunokusias, minkštas slyvas, o transportavimui – 3–5 dienomis anksčiau, su kotukais, kai jos jau nusispalvinusios, bet dar kietos. Vaško sluoksnis ant vaisių saugo juos nuo gedimo, todėl slyvas rink atsargiai, nenutrindamas jo. Šaldytuve slyvos išsilaiko 1–2 savaites.

Dažniausios klaidos

• Sodinimas žemumoje, kur kaupiasi šaltas oras.
• Rudens genėjimas.
• Atžalų nupjovimas prie žemės, o ne prie šaknies.
• Nepakištos atramos per gausų derlių.
• Rūgšti, nekalkinta dirva.
• Nesurinkti nukritę vaisiai, kuriuose žiemoja vaisėdžiai.