Rūgštynės yra vienas anksčiausiai pavasarį pasirodančių daržo augalų — jų lapų galima skinti jau balandžio pradžioje, kai daugiau nieko dar nėra. Tai daugiametis augalas, augantis vienoje vietoje 4–5 metus.
Sėja
Sėjama anksti pavasarį, balandį, arba vasarą liepą. Rūgštynės dygsta 4–5 laipsnių temperatūroje, todėl vėlyva sėja nereikalinga.
| Sėja | Pirmas derlius |
|---|---|
| Balandis | Tų pačių metų vasarą |
| Liepa | Kitą pavasarį |
Gylis 1–1,5 cm, eilės kas 25 cm, retinama iki 10 cm.
Vieta
Rūgštynės — vienas nedaugelio daržo augalų, kuriems tinka pusiau pavėsis. Saulėkaitoje lapai greičiau kietėja ir augalas anksčiau išleidžia žiedstiebį.
Dirva turi būti derlinga ir drėgna. Skirtingai nuo daugumos daržovių, rūgštynės toleruoja ir rūgštesnę dirvą.
Priežiūra
Svarbiausias darbas — laiku nulaužti žiedstiebius. Pražydusios rūgštynės nustoja auginti lapus, o esami tampa kieti ir aitrūs.
Sausrą būtina laistyti: sausoje dirvoje lapai smulkėja ir kaupia daugiau oksalo rūgšties.
Skynimas
Renkami išoriniai lapai, paliekant centrą. Vieno kero derlius trunka nuo balandžio iki rugsėjo.
Skaniausi jauni pavasariniai lapai. Vasaros pabaigoje jie tampa rūgštesni ir kietesni.
Atnaujinimas
Po 4–5 metų keras susensta, lapai smulkėja. Tada iškask, padalink ir pasodink į naują vietą arba pasėk naują lysvę.
Rudenį nupjauk visus lapus ir uždenk kompostu — pavasarį augalas pradės augti anksčiau.
Veislės ir rūšys
Daržuose auginamos daržinės rūgštynės – jos turi didesnius, švelnesnius lapus nei laukinės. Yra veislių su plačiais, sultingais lapais ir mažiau rūgščiu skoniu. Dekoratyvi kruvinoji rūgštynė su raudonomis lapų gyslomis tinka ir gėlynams, o jos jauni lapai valgomi salotose. Prancūziškoji (skydalapė) rūgštynė yra švelnesnio, citrinos skonio ir žemesnė.
Sezono kalendorius
| Laikas | Darbas |
|---|---|
| Balandis | Sėja, tręšimas kompostu |
| Gegužė–birželis | Pagrindinis derlius |
| Birželis | Žiedynstiebių išpjovimas |
| Liepa–rugpjūtis | Lapų nupjovimas atžalų atsinaujinimui |
| Rugsėjis | Antras derlius, kero dalijimas |
Panaudojimas
Rūgštynės – pagrindinis žaliosios sriubos (rūgštynių sriubos) ingredientas. Jaunus lapus galima dėti į salotas, blynų ar pyragų įdarus, padažus prie žuvies. Jos tinka šaldyti: lapus supjaustykite, sudėkite į maišelius ir užšaldykite – žiemą tiks sriubai. Rūgštynėse daug oksalo rūgšties, todėl valgykite jas saikingai, o skinkite jaunus lapus – senesniuose jos daugiau.
Dažniausios klaidos
- Leidžiama žydėti – lapai kietėja ir rūgštėja, augalas pasisėja visame darže.
- Keras neatnaujinamas – po 4–5 metų jis išsigimsta. Kas kelerius metus pasėkite naujai.
- Sodinama per sausoje vietoje – lapai smulkūs ir kieti.
Rūgštynės – viena pirmųjų daržovių pavasarį ir labai nereikli: auga ir pusiau pavėsyje, ir drėgnesnėse vietose, kur kitos daržovės nesiseka.
Ar rūgštynės kenksmingos?
Jose yra oksalo rūgšties, todėl dideliais kiekiais nerekomenduojamos sergantiems inkstų ligomis. Įprastais kiekiais problemų nekelia.
Kada rūgštynės skaniausios?
Balandį ir gegužę, kol lapai jauni. Vasarą jos rūgštesnės ir kietesnės.
Kaip skinti rūgštynes?
Pjaukite lapus 3–4 cm virš žemės, kai jie užauga 8–10 cm. Palikite šerdį, kad keras ataugtų.
