Salotos yra greičiausiai užaugančios lapinės daržovės: pirmuosius lapus galima skinti jau po 30–40 dienų nuo sėjos. Didžiausia klaida yra pasėti visą lysvę vienu kartu: po mėnesio salotų būna per daug, o dar po kelių savaičių jos išmeta žiedynstiebius ir pasidaro kartokos. Todėl salotas Lietuvoje verta sėti mažomis porcijomis kas 2 savaites nuo balandžio iki rugpjūčio. Šiame puslapyje rasi sėjos grafiką, salotų tipus ir veisles, laistymo patarimus bei atsakymus, kodėl salotos žydi ir kartėja.
Kada sėti salotas Lietuvoje
Salotos yra vėsiamėgės: sėklos dygsta jau 4–5 °C dirvoje, o geriausiai auga 15–20 °C temperatūroje. Karštis ir ilga diena skatina jas žydėti, todėl vidurvasarį sėjamos tik tam pritaikytos veislės ir pavėsingesnėse vietose.
| Laikotarpis | Sėja | Derlius | Ką sėti |
|---|---|---|---|
| Ankstyvas pavasaris | Balandžio 10–30 (po agroplėvele) | Gegužės pabaiga – birželis | Lapinės, gūžinės ankstyvosios |
| Pavasaris | Gegužė, kas 2 savaites | Birželis – liepa | Visi tipai |
| Vasara | Birželis – liepa | Liepa – rugpjūtis | Karščiui atsparios, romėninės, ąžuolalapės |
| Vasaros pabaiga | Rugpjūčio 1–20 | Rugsėjis – spalis | Lapinės, gūžinės, vėsai atsparios |
| Daigais | Kovo pabaiga – balandžio pradžia | Gegužės pabaiga | Gūžinės, ledinės |
Gūžines ir ledines salotas verta auginti per daigus: pasodintos gegužės pradžioje, jos suformuoja gūžes dar prieš vasaros karščius. Lapines salotas paprasčiausia sėti tiesiai į lysvę.
Salotų tipai
- Lapinės (kirpimui) – neformuoja gūžės, lapai skinami ar kerpami keletą kartų. Greičiausiai užauga, tinka balkonui.
- Gūžinės (sviestinės) – minkšti, švelnūs lapai, suformuoja purią gūžę. Jautrios karščiui.
- Ledinės (traškiosios) – tvirta, traški gūžė, ilgai laikosi šaldytuve. Ilgiau auga, reikia daugiau drėgmės.
- Romėninės (Romaine) – stačios, pailgos gūžės, traškūs lapai, tinka Cezario salotoms. Pakelia karštį geriau nei kitos.
- Ąžuolalapės – raižyti lapai, žalios ar raudonos spalvos, lėtai žydi.
Rekomenduojamos veislės
| Veislė | Tipas | Ypatybės |
|---|---|---|
| Lollo Rossa | Lapinė, raudona | Garbanoti lapai, dekoratyvi, lėtai žydi |
| Lollo Bionda | Lapinė, žalia | Traškūs garbanoti lapai |
| Grand Rapids | Lapinė | Labai ankstyva, šviesiai žalia |
| Ąžuolalapė (Oak Leaf) | Lapinė | Atspari karščiui, ilgai neskyla |
| Iceberg | Ledinė | Traški, laikosi iki 2 savaičių |
| Little Gem | Romėninė mini | Kompaktiška, saldi, tinka mažoms lysvėms |
| Maikönig (Gegužės karalius) | Gūžinė | Ankstyva, pavasario sėjai |
Sėja
Salotų sėklos smulkios, todėl sėk sekliai, 0,5–1 cm gylyje, į drėgną, purią dirvą. Eilės kas 20–25 cm. Lapines salotas retink, palikdamas 15–20 cm tarp augalų, gūžines ir romėnines 25–30 cm. Išretintus augalus galima persodinti arba suvalgyti. Vasarą salotų sėklos blogai dygsta, kai dirva šiltesnė nei 25 °C, todėl birželį ir liepą sėk vakare, vagutes palaistyk šaltu vandeniu ir pirmąsias dienas pridenk nuo saulės.
Vieta ir dirva
Pavasarį ir rudenį salotoms tinka saulėta vieta, o vasarą geriau pusiau pavėsinga, pavyzdžiui, šalia aukštesnių kukurūzų, pupelių ar pomidorų. Dirva turi būti derlinga, puri, drėgna, neutrali (pH 6,0–7,0). Rūgščioje dirvoje salotos auga lėtai ir lapų kraštai ruduoja. Salotos greitai kaupia nitratus, todėl nenaudok šviežio mėšlo ir daug azoto trąšų, o geriau įterpk kompostą.
Laistymas
Salotos turi seklias šaknis ir daug vandens turinčius lapus, todėl dirva turi būti nuolat drėgna. Laistyk kas 2–3 dienas, karštu oru kasdien, geriausia ryte. Sausra yra pagrindinė priežastis, kodėl salotos kartėja ir greitai išmeta žiedynstiebius. Mulčias iš nupjautos žolės padeda išlaikyti drėgmę ir apsaugo lapus nuo žemių.
Priežiūros kalendorius
| Mėnuo | Darbai |
|---|---|
| Kovas – balandis | Sėja daigams, ankstyva sėja į lysvę po agroplėvele |
| Gegužė | Daigų sodinimas, sėja kas 2 savaites, retinimas |
| Birželis – liepa | Karščiui atsparių veislių sėja, pavėsinimas, dažnas laistymas |
| Rugpjūtis | Paskutinė sėja rudens derliui |
| Rugsėjis – spalis | Derliaus rinkimas, dengimas agroplėvele šalnų naktimis |
Derliaus rinkimas
Lapines salotas skink, kai lapai užauga 10–15 cm: nuimk išorinius lapus ir palik širdelę augti toliau, arba nukirpk visą augalą 2–3 cm virš žemės, ir jis ataugins naujus lapus. Gūžines salotas pjauk, kai gūžė tampa tvirta, kol dar nepradėjo tįsti. Skink ryte, kai lapai traškiausi, ir iš karto laikyk šaldytuve. Neplautos salotos drėgnoje servetėlėje ar maišelyje išsilaiko 5–7 dienas.
Gera kaimynystė ir tarpinė kultūra
Salotos yra puiki tarpinė kultūra: jos užauga greitai ir užima vietą, kol lėčiau augančios daržovės dar mažos. Jas galima sėti tarp kopūstų, pomidorų ar porų eilių, o kai pagrindinės daržovės išsiplečia, salotos jau būna nuimtos. Salotos gerai auga šalia morkų, ridikėlių, agurkų, braškių ir svogūnų. Ridikėliai apsaugo salotas nuo spragių, o svogūnų kvapas mažina amarų. Nesodink salotų šalia petražolių ir salierų, kurie slopina jų augimą, ir prie saulėgrąžų, kurios atima daug drėgmės.
Salotos balkone ir vazonuose
Lapinės salotos yra viena geriausių daržovių balkonui: joms užtenka 15–20 cm gylio dėžės ir kelių valandų tiesioginės saulės. Vasarą balkono dėžes laikyk rytinėje ar vakarinėje pusėje, nes pietinėje salotos per karščius greitai pražysta. Sėk kas 3 savaites po nedidelę porciją, ir šviežių lapų turėsi visą sezoną.
Ligos ir kenkėjai
- Šliužai – didžiausias salotų priešas lietingą vasarą. Rink vakarais, naudok spąstus ir pelenų ar kiaušinių lukštų barjerus.
- Amarai – lapų apačioje ir gūžės viduje. Nuplauk vandens srove.
- Pilkasis puvinys ir netikroji miltligė – drėgnu, vėsiu oru, ypač tankiai augant. Retink ir laistyk ryte.
Salotos rudenį ir šiltnamyje
Salotos yra viena nedaugelio daržovių, kurioms rudens vėsa tinka geriau nei vasaros karštis. Rugpjūčio 1–20 d. pasėtos salotos derlių duoda rugsėjį–spalį, o tuo metu jos nebeišeina į stiebus ir būna sultingos, nekartios. Lauke jos pakelia lengvas šalnas iki –2…–3 °C, ypač jei naktį uždengiamos agroplėvele.
Atsilaisvinęs šiltnamis po pomidorų ir agurkų – puiki vieta rudens salotoms. Rugsėjo pradžioje šiltnamio kraštuose pasodintos ar pasėtos salotos derlių duoda iki lapkričio, o šilto rudens metais ir ilgiau. Šiam laikotarpiui rinkis šalčiui atsparesnes veisles – lapines salotas, sėjamąsias trapukes (lauko salotas), rukolą. Pavasarį šiltnamyje salotas galima sėti jau kovo pabaigoje – balandžio pradžioje, gerokai anksčiau nei lauke.
Rudenį laistyk saikingai ir tik ryte, kad iki vakaro lapai nudžiūtų – vėsioje drėgmėje greitai plinta puviniai.
Dažniausios klaidos
- Visos lysvės užsėjimas vienu kartu.
- Per gilus sėklų užkasimas.
- Neretintos salotos, kurios nesuformuoja gūžių.
- Sausra ir nereguliarus laistymas.
- Pavasarinių veislių sėja vidurvasarį.
- Šviežias mėšlas ir azoto perteklius.
Kodėl salotos kartėja?
Dėl karščio, sausros ir ilgos dienos, kai augalas ruošiasi žydėti. Laistyk reguliariai, vasarą sėk karščiui atsparias veisles ir pavėsinėje vietoje.
Kodėl salotos greitai žydi?
Salotos išmeta žiedynstiebius, kai diena ilga, o temperatūra aukštesnė nei 25 °C. Birželį ir liepą sėk lėtai žydinčias veisles, pavyzdžiui, ąžuolalapes ar romėnines, ir pavėsink.
Ar galima auginti salotas ant palangės žiemą?
Taip, lapines salotas. Žiemą reikia papildomo apšvietimo 12–14 valandų ir vėsesnės vietos (15–18 °C). Lapus galima skinti po 4–5 savaičių.
Kodėl salotos nesuformuoja gūžės?
Dažniausiai dėl per tankaus sodinimo, karščio, šešėlio ar netinkamo sėjos laiko. Gūžines salotas augink per daigus ir sodink gegužės pradžioje arba rugpjūtį.
Ar galima rinkti salotų sėklas?
Taip, salotos yra savidulkės, todėl veislės beveik nesusikryžmina. Palik kelis gražiausius augalus pražysti ir, kai pūkuotos sėklos išdžiūsta, nukirpk žiedynus.
D.U.K. apie salotas
Kodėl salotos kartios?
Kartumą sukelia karštis, sausra ir ilgos dienos – tada augalas pradeda formuoti žiedynstiebį ir kaupia kartųjį pieną. Skink salotas jaunas, laistyk reguliariai, o vasarą sėk pusiau pavėsyje.
Ar galima skinti salotų lapus po vieną?
Taip, lapinės salotos tam ir skirtos. Skink išorinius lapus, palikdamas širdelę, ir augalas augins naujus lapus dar kelias savaites. Gūžinės salotos nupjaunamos visos.
Kiek laiko užauga salotos?
Lapinės salotos pirmąjį derlių duoda po 30–40 dienų, gūžinės – po 55–75 dienų. Mikrožalumynams skirtos salotos nupjaunamos jau po 10–14 dienų.
Kodėl salotos neužaugina gūžės?
Gūžinės salotos nesuformuoja gūžės, kai pasėtos per tankiai, auga pavėsyje, trūksta drėgmės arba vasaros viduryje užeina karščiai. Jas geriausia sėti pavasarį arba rugpjūtį ir palikti 25–30 cm tarp augalų.
Kaip ilgiau išlaikyti nuskintas salotas šviežias?
Skink ryte, kai lapai pilni drėgmės, nuplauk šaltu vandeniu, nusausink ir sudėk į indą su popieriniu rankšluosčiu. Šaldytuve salotos išsilaiko 5–7 dienas.
