Trešnės nuo vyšnių skiriasi labiau, nei atrodo: jos auga aukštesnės, žydi anksčiau, uogos saldesnės, o šalčiui jos jautresnės. Lietuvoje sėkmingai auga pietinėje ir vidurio dalyje, šiaurės rytuose rizika didesnė.
Vieta
Trešnei reikia šilčiausios sodo vietos, apsaugotos nuo šiaurės vėjų. Ji žydi anksti, todėl gegužės šalnos gali sunaikinti derlių.
Dirva turi būti gili, laidi, nerūgšti. Gruntinis vanduo — ne aukščiau kaip 2 metrai: trešnės šaknys eina giliai ir sąstovio netoleruoja.
Apdulkinimas
Beveik visos trešnės savitarpiškai nevaisingos. Reikia bent dviejų skirtingų veislių, žydinčių tuo pačiu metu.
Vyšnia trešnės neapdulkina, nors kai kurios trešnės gali apdulkinti vyšnias. Perkant būtina pasitikslinti veislės apdulkintojus — tai dažniausia nederėjimo priežastis.
Genėjimas
| Laikas | Darbas |
|---|---|
| Kovas–balandis | Formuojamasis, kol pumpurai nesprogę |
| Birželis–liepa | Vasarinis, po derliaus |
| Ruduo | Negenėti — dervatekis |
Trešnė auga sparčiai ir be genėjimo greitai tampa 8–10 metrų aukščio medžiu, iš kurio uogų nebepasieksi. Todėl viršūnę verta riboti nuo pirmų metų.
Uogų trūkinėjimas
Pagrindinė problema nokimo metu. Po lietaus uogos prisigeria vandens ir plyšta.
Padeda tolygus laistymas visą sezoną — staigus vandens antplūdis po sausros yra blogiausias variantas. Nedidelius medžius nokimo metu galima uždengti plėvele.
Sezono kalendorius
| Laikas | Darbas |
|---|---|
| Kovas | Kamieno balinimas |
| Balandžio pabaiga – gegužė | Žydėjimas, apsauga nuo šalnų |
| Birželis | Tinklas nuo paukščių |
| Birželio pabaiga – liepa | Derlius |
| Liepa–rugpjūtis | Genėjimas po derliaus |
| Spalis | Sodinimas |
Veislės ir poskiepiai
Lietuvai tinkamiausios trešnės, išvestos šiauriniuose kraštuose – Latvijoje, Lenkijoje, Rusijos šiaurės vakaruose. Jų žiedpumpuriai geriau pakenčia žiemos šalčius. Labai svarbus ir poskiepis: ant žemaūgių poskiepių išauginti medžiai užauga 2,5–4 m aukščio, pradeda derėti 3–4 metais ir yra patogesni skinti bei apsaugoti nuo paukščių. Ant sėklinių laukinių trešnių poskiepių medžiai užauga iki 8–10 m ir dera vėliau. Dauguma trešnių yra savinedulkės – reikia bent dviejų suderinamų veislių, žydinčių tuo pačiu metu.
Ligos ir kenkėjai
| Problema | Požymiai | Ką daryti |
|---|---|---|
| Vyšninė muselė | Kirmėlėtos uogos | Ankstyvos veislės, nukritusių uogų rinkimas |
| Monilinis puvinys | Pūvančios, pilkomis pagalvėlėmis apaugusios uogos | Šalinti pažeistas uogas ir mumijas |
| Kokomikozė | Smulkios rausvos dėmės, lapai krenta vasarą | Surinkti lapus rudenį, retinti lają |
| Paukščiai | Nulestos uogos | Tinklas ant karkaso |
Apsauga nuo paukščių
Varnėnai ir strazdai per kelias dienas gali nulesti visą derlių. Patikimiausia apsauga – smulkių akučių tinklas, užmestas ant karkaso ir apačioje sutvirtintas. Žemaūgius medžius uždengti nesunku, o dideliems naudojamos garsinės ar vizualinės baidyklės, tačiau paukščiai prie jų greitai pripranta.
Tręšimas ir laistymas
Jaunoms trešnėms pirmus 2–3 metus pakanka komposto, paskleisto aplink kamieną pavasarį. Pradėjus derėti, pavasarį tręškite kompleksine trąša, o po derliaus – kalio ir fosforo trąša, kuri padeda formuotis kitų metų žiedpumpuriams. Azoto antroje vasaros pusėje nenaudokite – ūgliai nespėja sumedėti ir žiemą apšąla. Laistymas svarbiausias žydėjimo pabaigoje ir kai uogos auga; prieš pat nokimą gausiai laistyti nereikėtų, nes uogos labiau trūkinėja.
Kuo skiriasi nuo vyšnios?
Trešnės uogos saldesnės ir tvirtesnės, medis aukštesnis, o atsparumas šalčiui mažesnis. Vyšnios rūgštesnės, bet patikimesnės.
Kaip apsaugoti nuo paukščių?
Tinklas ant vainiko yra vienintelė tikrai veikianti priemonė. Baidyklės padeda kelias dienas.
Kada trešnės pradeda derėti?
Ant žemaūgio poskiepio – po 3–4 metų, ant stipraus – po 5–6.
Kiek uogų užauga ant trešnės?
Suaugęs medis ant žemaūgio poskiepio duoda 10–20 kg, ant stipraus poskiepio – iki 40 kg ir daugiau.
