Ropės Lietuvoje kadaise buvo pagrindinė daržovė, o šiandien auginamos retai ir nepelnytai. Jos subręsta per du mėnesius, atlaiko šalnas ir puikiai tinka antrai sėjai po ankstyvųjų daržovių.
Sėja
| Sėja | Derlius | Paskirtis |
|---|---|---|
| Balandžio 20 – gegužės 10 | Birželis–liepa | Vartoti vasarą |
| Liepos 1–20 | Rugsėjis–spalis | Laikymui |
Vasarinė sėja Lietuvoje patikimesnė: ropės bręsta vėsiu rudens oru, būna sultingesnės ir mažiau kenčia nuo spragių.
Gylis 1,5–2 cm, eilės kas 25–30 cm, retinama iki 10–12 cm. Neretintos ropės lieka smulkios ir kietos.
Priežiūra
Ropėms svarbiausia tolygi drėgmė. Sausra padaro jas medingas ir aitrias, o gausus laistymas po sausros — sutrūkusias.
Šviežio mėšlo nedėk, kaip ir kitiems šakniavaisiams. Tinka kompostas ir pelenai.
Kenkėjai
Kaip ir visiems kopūstiniams, ropėms pavojingos spragės, ypač daigų stadijoje. Agrotekstilė iškart po sėjos išsprendžia problemą be chemijos.
Kopūstinė musė mažiau aktuali vasarinei sėjai — dar viena priežastis sėti liepą.
Kasimas ir laikymas
Kasama, kai šaknis pasiekia 6–8 cm skersmens. Peraugusios ropės tampa kietos ir aitrios, todėl geriau kasti anksčiau nei vėliau.
Lapus nusuk paliekant 1 cm. Laikoma drėgname smėlyje 0–2 laipsnių temperatūroje, kur išsilaiko iki vasario.
Veislės
Ropių veislės skiriasi forma, spalva ir paskirtimi. Plokščios ir apvalios baltos ropės dažniausiai yra ankstyvos ir švelnaus skonio – jos geriausios vartoti šviežios. Violetinės viršūnės ropės populiariausios daržuose, nes yra universalios. Geltonos minkštimo ropės ilgiau auga, bet geriau laikosi žiemą. Japoniškos ropės (pvz., mažos baltos „kabu“ tipo) auginamos labai greitai ir valgomos žalios kaip ridikėliai.
Sezono kalendorius
| Laikas | Darbas |
|---|---|
| Balandžio pabaiga | Pirmoji sėja vasariniam derliui |
| Gegužė | Retinimas, apsauga nuo spragių agroplėvele |
| Birželis–liepa | Pirmasis derlius |
| Liepos 1–20 | Antroji sėja laikymui |
| Rugpjūtis | Retinimas, tolygus laistymas |
| Rugsėjis–spalis | Rudens derlius, kasimas prieš stipresnes šalnas |
Panaudojimas
Ropės anksčiau buvo pagrindinis lietuvių kaimo maistas – virtos, keptos ar troškintos su mėsa. Šiandien jos tinka sriuboms, troškiniams, keptoms daržovėms orkaitėje ir košėms kartu su bulvėmis. Jaunos ropės skanios žalios – tarkuotos salotose su morkomis ir obuoliais. Ropių lapai valgomi taip pat – jauni lapai troškinami kaip špinatai.
Dažniausios klaidos
- Ropės auginamos toje pačioje vietoje po kopūstų ar ridikėlių – kaupiasi kila ir kenkėjai.
- Pasėliai neretinami – ropės lieka smulkios.
- Vėluojama nukasti – peraugusios ropės tampa sumedėjusios.
- Dirva per rūgšti – ropės prastai auga ir serga kila. Prieš sėją verta pakalkinti.
Ropės priklauso kopūstinių šeimai, todėl sėjomainoje jas reikia planuoti kartu su kopūstais, ridikėliais ir griežčiais. Daugiau apie tai – straipsnyje apie sėjomainą.
Tręšimas ir dirva
Ropės mėgsta purią, drėgmę sulaikančią, neutralią dirvą. Rūgščioje dirvoje jos dažniau serga kila, todėl prieš sėją verta pakalkinti. Šviežio mėšlo nedėkite – šakniavaisiai šakojasi ir prasčiau laikosi. Geriausia sėti po daržovių, kurioms praėjusiais metais buvo įterpta komposto. Ropėms svarbus boras: jo trūkstant šakniavaisių vidus paruduoja ir tampa tuščiaviduris, todėl skurdžiose dirvose tinka trąša su mikroelementais.
Ropės lapai
Jauni ropių lapai valgomi ir maistingi. Juos galima skinti po kelis nuo kiekvieno augalo, kai šis turi 6–8 lapus, – tai nesumažina šakniavaisio. Lapai troškinami su česnaku kaip špinatai, dedami į sriubas ar blynų įdarus. Kai kurios veislės auginamos būtent dėl lapų.
Ropės ir griežčiai sėjomainoje
Ropės ir griežčiai yra kopūstiniai, todėl toje pačioje vietoje jų nesėkite anksčiau nei po 3–4 metų. Geri pirmtakai – bulvės, agurkai, pupos ir žirniai. Po ropių gerai auga svogūnai, pomidorai ir ankštiniai.
Kuo skiriasi ropė nuo griežčio?
Griežtis stambesnis, geltono minkštimo ir ilgiau auga — apie 120 dienų. Ropė smulkesnė, baltesnė ir subręsta per 60–70 dienų.
Kodėl ropės aitrios?
Dėl sausros arba per vėlyvo kasimo. Tolygus laistymas ir kasimas laiku duoda švelnų, sultingą minkštimą.
Kodėl ropės sutrūkinėja?
Dažniausiai dėl netolygaus laistymo: po sausros gavusios daug vandens jos staiga išsipučia ir trūksta.
