Sėjomaina yra pigiausias ir veiksmingiausias būdas išvengti daugumos daržo ligų. Auginant tą patį augalą toje pačioje vietoje, dirvoje kaupiasi būtent tai kultūrai pavojingi ligų sukėlėjai ir kenkėjai.
Pagrindinė taisyklė
Į tą pačią vietą tos pačios šeimos augalus grąžink ne anksčiau kaip po ketverių metų. Kai kurioms ligoms reikia daugiau: kilai — septynerių.
Augalų šeimos
| Šeima | Augalai |
|---|---|
| Bulvinės | Bulvės, pomidorai, paprikos, baklažanai |
| Kopūstinės | Kopūstai, brokoliai, kaliaropės, ridikėliai, ropės, garstyčios |
| Salierinės | Morkos, salierai, petražolės, pastarnokai, krapai |
| Svogūninės | Svogūnai, česnakai, porai, laiškiniai svogūnai |
| Pupinės | Pupelės, žirniai, pupos |
| Moliūginės | Agurkai, cukinijos, moliūgai |
| Balandinės | Burokėliai, špinatai, mangoldai |
Dažna klaida — po ridikėlių sėti kopūstus. Nors augalai atrodo skirtingi, jie yra tos pačios šeimos ir turi tas pačias ligas.
Ketverių metų ratas
Paprasčiausia daržą padalinti į keturias dalis ir kasmet grupes perkelti į kitą:
- Pirmi metai: kopūstiniai — jiems reikia daugiausia maisto, sodinama po tręšimo
- Antri: šakniavaisiai — morkos, burokėliai, pastarnokai
- Treti: ankštiniai — kaupia azotą ir gerina dirvą
- Ketvirti: bulvinės ir moliūginės
Ką užsirašyti
Kiekvieną rudenį nubraižyk daržo schemą ir pažymėk, kas kur augo. Po trejų metų iš atminties to nebeatkursi, o būtent tada schema tampa reikalinga.
Sėjomaina mažame darže
Ketverių laukų schema puikiai veikia, kai lysvių daug. Tačiau nedideliame darže, kur yra vos 3–4 lysvės, ją tenka pritaikyti. Paprasčiausia – lysves sugrupuoti pagal augalų poreikius:
- Daug maisto reikalaujantys: kopūstai, agurkai, cukinijos, moliūgai, pomidorai, bulvės. Jiems tinka lysvė, į kurią rudenį įterpta komposto ar mėšlo.
- Vidutiniškai reiklūs: morkos, burokėliai, svogūnai, salotos, špinatai. Šviežio mėšlo jiems nereikia.
- Dirvą gerinantys: žirniai, pupelės, pupos ir sideratai. Jie praturtina dirvą azotu.
Kiekvienais metais grupės pasislenka per vieną lysvę. Taip ta pati šeima į tą pačią vietą sugrįžta tik po kelerių metų.
Kai sėjomainos laikytis neįmanoma
Šiltnamyje pomidorai dažnai auga toje pačioje vietoje kasmet, nes kito pasirinkimo nėra. Tokiu atveju kas 2–3 metus verta pakeisti viršutinį 15–20 cm dirvos sluoksnį arba pasėti sideratus tarp sezonų – baltąsias garstyčias rudenį, rugius žiemai. Taip pat padeda kaitalioti pomidorus ir agurkus skirtingose šiltnamio pusėse.
Dažniausios klaidos
- Bulvės ir pomidorai laikomi skirtingomis kultūromis, nors jie tos pačios šeimos ir serga tomis pačiomis ligomis.
- Žalumynų – krapų, petražolių – sėjomaina ignoruojama, nors jie priklauso salierinių šeimai kaip morkos.
- Nėra užrašų. Po kelerių metų sunku prisiminti, kas kur augo – paprasčiausia kasmet nufotografuoti daržo planą.
Planuojant derinius, kas gali augti šalia, praverčia augalų kaimynystės lentelė.
Ką daryti mažame darže?
Net dviejų dalių keitimas geriau nei nieko. Taip pat padeda auginimas aukštose lysvėse su keičiamu gruntu.
Ar sėjomaina galioja šiltnamiui?
Taip, ir ten ji dar svarbesnė. Jei kasmet augini tik pomidorus, kas 3–4 metus keisk viršutinį dirvos sluoksnį.
Ar sėjomaina reikalinga braškėms?
Taip. Braškės vienoje vietoje auginamos 3–4 metus, tada lysvė perkeliama. Į seną vietą jos grąžinamos ne anksčiau kaip po 4–5 metų, o po jų gerai auga žirniai ir svogūnai.


