Petražolės yra dvimetis augalas, auginamas dviem tikslais: lapinės petražolės dėl žalumynų, o šakninės – dėl baltų šakniavaisių, panašių į pastarnokus. Abi rūšys sėjamos anksti pavasarį, ilgai dygsta, bet vėliau auga beveik be priežiūros ir pakelia šalnas. Šiame puslapyje rasi sėjos datas, lapinių ir šakninių petražolių skirtumus, veisles, priežiūros patarimus, žiemojimo ir laikymo būdus bei atsakymus, kodėl petražolės nedygsta.
Lapinės ir šakninės petražolės
Lapinės petražolės būna garbanotalapės ir lygialapės. Garbanotos dekoratyvesnės ir švelnesnio skonio, o lygialapės (itališkos) aromatingesnės ir dažniau naudojamos virtuvėje. Šakninės petražolės išaugina 15–20 cm ilgio baltą šakniavaisį, kuris tinka sriuboms, troškiniams ir sultiniams, o jų lapai taip pat valgomi, nors kietesni.
Kada sėti petražoles Lietuvoje
Petražolių sėklos dygsta jau 3–4 °C dirvoje, o daigai pakelia šalnas iki –7 °C. Todėl sėti galima vos tik dirva pradžiūsta. Petražolės dygsta ilgai, 2–4 savaites, todėl ankstyva sėja leidžia išnaudoti pavasario drėgmę.
| Tipas | Sėja | Derlius | Pastaba |
|---|---|---|---|
| Lapinės | Balandžio 10 – gegužės 15 | Birželis – spalis | Pagrindinė sėja |
| Lapinės | Liepos 1–20 | Rugsėjis – lapkritis, pavasarį | Rudens ir ankstyvo pavasario žalumynams |
| Šakninės | Balandžio 10–30 | Rugsėjis – spalis | Kuo anksčiau, tuo didesni šakniavaisiai |
| Žieminė sėja | Lapkričio pradžia | Gegužė | Į įšąlančią dirvą |
Vieta ir dirva
Petražolėms tinka saulėta arba pusiau pavėsinga vieta. Lapinės petražolės gerai auga net 3–4 valandas saulės per dieną gaunančiose vietose. Dirva turi būti puri, derlinga, drėgna, neutrali (pH 6,0–7,0). Šakninėms petražolėms reikia gilios, purios dirvos be akmenų, kitaip šakniavaisiai šakojasi, kaip morkos.
Šviežio mėšlo nedėk: dėl jo šakniavaisiai šakojasi, o lapuose kaupiasi nitratai. Organines trąšas įterpk prieš ankstesnę kultūrą. Nesėk petražolių po morkų, salierų, krapų ir pastarnokų. Petražolės gerai auga šalia pomidorų, svogūnų, ridikėlių ir braškių, bet prastai šalia salotų.
Sėja
Petražolių sėklose daug eterinių aliejų, kurie slopina dygimą. Prieš sėją sėklas 1–2 paras pamirkyk šiltame vandenyje, keisdamas jį kas 6–8 valandas, ir šiek tiek pradžiovink. Sėk 1–1,5 cm gylyje, eilėse kas 20 cm. Iki sudygimo dirva turi būti nuolat drėgna: išdžiūvus sėklos gali iš viso nesudygti. Lysvę galima pridengti agroplėvele ar plona nupjautos žolės juosta, kuri išlaiko drėgmę.
Retinimas
Lapines petražoles retink, palikdamas 5–10 cm tarp augalų. Šakninėms reikia daugiau vietos: pirmą kartą retink, kai išauga 2–3 lapeliai, palikdamas 3 cm, antrą kartą po 3 savaičių, palikdamas 8–10 cm. Išretintas lapines petražoles galima persodinti į vazonus ar kitas lysvės vietas, o šaknines persodinti nereikėtų, nes jos šakojasi.
Rekomenduojamos veislės
| Veislė | Tipas | Ypatybės |
|---|---|---|
| Moss Curled | Lapinė, garbanota | Tamsiai žali, tankūs lapai, dekoratyvi |
| Gigante d’Italia | Lapinė, lygialapė | Stambūs, labai aromatingi lapai |
| Festival | Lapinė, lygialapė | Greitai atauga po pjovimo |
| Halblange | Šakninė | Pusiau ilgi šakniavaisiai, tinka sunkesnei dirvai |
| Alba | Šakninė | Ilgi, balti, puikiai laikosi |
| Berlinska | Šakninė | Senoji veislė, aromatinga |
Laistymas ir tręšimas
Petražoles laistyk reguliariai, kartą per savaitę, sausą vasarą dažniau. Lapinėms petražolėms reikia daugiau drėgmės: tada lapai minkštesni ir ataugina greičiau. Šakninėms tolygus laistymas apsaugo nuo skilinėjimo. Rugpjūtį šakninių petražolių laistymą sumažink.
Lapines petražoles po kiekvieno gausesnio pjovimo palaistyk praskiestu dilgėlių raugu ar kompleksinėmis trąšomis. Šakninėms birželį ir liepą naudingos kalio trąšos ar pelenai.
Derliaus rinkimas
Lapines petražoles pradėk skinti, kai augalas turi 8–10 lapų. Skink išorinius lapus ties pagrindu, palikdamas centrą, iš kurio auga nauji. Taip vienas augalas duoda žalumynų nuo birželio iki vėlyvo rudens. Šaknines petražoles kask rugsėjo pabaigoje ar spalį, prieš stiprias šalnas, sausu oru. Lapus nupjauk, palikdamas 1–2 cm.
Žiemojimas ir laikymas
Petražolės yra dvimetės, todėl lysvėje palikti augalai žiemoja ir anksti pavasarį, balandį, vėl išaugina šviežius lapus. Antraisiais metais birželį jos išmeta žiedynstiebį ir pražysta, po to lapai tampa kartūs. Žiemai lysvę galima užmulčiuoti šiaudais ar lapais.
Šaknines petražoles laikyk rūsyje dėžėse su drėgnu smėliu, 0–2 °C temperatūroje, iki pavasario. Lapines galima užšaldyti supjaustytas arba džiovinti pavėsyje. Rudenį kelis šakninių petražolių šakniavaisius galima pasodinti į vazoną ant palangės: per kelias savaites jie išaugina šviežių lapų žiemai.
Ligos ir kenkėjai
- Morkinė musė – lervos graužia šakniavaisius, lapai parausta. Dengk agroplėvele.
- Amarai – ant jaunų lapų sausą vasarą.
- Septoriozė – rudos dėmės ant lapų drėgnu oru. Laikykis sėjomainos.
Priežiūros kalendorius
| Mėnuo | Darbai |
|---|---|
| Balandis | Sėklų mirkymas ir sėja, lysvės dengimas agroplėvele |
| Gegužė | Dygimas, pirmasis retinimas, ravėjimas |
| Birželis | Antrasis retinimas, pirmųjų lapų skynimas, tręšimas |
| Liepa | Antroji lapinių petražolių sėja, laistymas |
| Rugpjūtis | Lapų skynimas, šakninių laistymo mažinimas |
| Rugsėjis – spalis | Šakninių kasimas, lapinių mulčiavimas žiemai, persodinimas į vazonus |
Petražolės dažnai auginamos kaip dekoratyvus lysvių ar gėlynų kraštas: garbanotalapės veislės sudaro tankias tamsiai žalias juostas, kurios gražiai atrodo iki vėlyvo rudens. Antraisiais metais palikti žydėti petražolių skėčiai pritraukia daug naudingų vabzdžių, pavyzdžiui, sirfidžių ir parazitinių vapsvelių, kurios naikina amarus ir vikšrus.
Petražolės ant palangės
Petražolės – viena geriausių žalumynų rūšių auginti namuose žiemą, nes jos gerai pakelia mažesnį šviesos kiekį nei bazilikas ar krapai. Yra du būdai.
Pirmasis – iš šakniavaisių. Spalį kasant šaknines petražoles atsirink 5–8 cm ilgio, sveikas šaknis su nepažeista viršūnėle, lapus nupjauk paliekant 2–3 cm. Pasodink jas į 15–20 cm gylio vazoną su derlinga žeme tankiai, kad viršūnėlės liktų žemės paviršiuje. Pirmus žalumynus gausi jau po 3–4 savaičių, o vienas vazonas duoda lapų iki pavasario.
Antrasis – iš sėklų. Sėk lapines petražoles į vazoną su durpių substratu; prieš sėją sėklas 1–2 paras pamirkyk vandenyje, nes jos dygsta lėtai. Pirmasis derlius bus tik po 6–8 savaičių.
Žiemą petražolėms reikia šviesiausios palangės ir vėsos (+15–18 °C). Prie karšto radiatoriaus jos stypsta ir džiūsta, todėl vazoną pastatyk ant padėklo su drėgnais akmenukais. Lapus skink nuo išorės, palikdamas vidurį.
Dažniausios klaidos
- Sėja sausomis, nemirkytomis sėklomis į sausą dirvą.
- Per gili sėja.
- Šviežias mėšlas lysvėje.
- Šakninių petražolių persodinimas.
- Visų lapų nupjovimas kartu su augimo tašku.
Kodėl petražolės nedygsta?
Dėl sausos dirvos, per gilios sėjos, senų sėklų ar šaltos dirvos. Petražolės dygsta iki 4 savaičių, todėl reikia kantrybės ir nuolatinės drėgmės.
Ar petražolės žiemoja lysvėje?
Taip, petražolės žiemoja ir anksti pavasarį vėl išaugina lapus. Antraisiais metais jos pražysta.
Kodėl petražolės gelsta?
Dėl azoto trūkumo, sausros, per tankaus sėjimo ar morkinės musės lervų. Patikrink šaknis ir patręšk.
Ar galima auginti petražoles ant palangės?
Taip. Lengviausia pasodinti šaknines petražoles į vazoną rudenį arba sėti lapines į 15–20 cm gylio vazoną. Žiemą reikia papildomo apšvietimo.
Kuo skiriasi lapinių ir šakninių petražolių lapai?
Lapinių petražolių lapai švelnesni ir aromatingesni, šakninių – kietesni, bet tinka sultiniams ir sriuboms.
D.U.K. apie petražoles
Kodėl petražolės ilgai nedygsta?
Petražolių sėklose daug eterinių aliejų, todėl jos dygsta 2–4 savaites. Prieš sėją jas verta mirkyti parą ar dvi, kelis kartus pakeičiant vandenį, ir neleisti dirvai išdžiūti, kol sudygsta.
Ar petražolės žiemoja lauke?
Taip, Lietuvoje dvimetės petražolės dažniausiai peržiemoja, ypač po sniegu ar mulčiu. Pavasarį jos anksti duoda šviežių lapų, bet vasarą išaugina žiedynstiebius ir lapai tampa kieti.
Kodėl petražolių lapai gelsta?
Dažniausiai dėl sausros, azoto trūkumo ar morkinės musės ir amarų. Vasaros pabaigoje gelstantys apatiniai lapai yra natūralus reiškinys.
Ar petražoles galima sėti šalia salotų?
Taip, tai gera kaimynystė. Netinka sėti šalia morkų ir salierų – jie turi tuos pačius kenkėjus.
