Kriaušės yra šilumamėgiškesnės už obelis, todėl Lietuvoje jos auginamos rečiau, tačiau tinkamoje vietoje ir parinkus ištvermingą veislę dera puikiai ir užauga 25–60 kg vaisių nuo medžio. Pagrindiniai kriaušių auginimo iššūkiai mūsų klimate yra žiemos šalčiai, pavasario šalnos žydėjimo metu, apdulkinimas ir teisingas derliaus nokinimas. Šiame puslapyje rasi sodinimo datas, Lietuvai tinkamas veisles ir poskiepius, apdulkinimo, genėjimo ir priežiūros patarimus bei paaiškinimą, kodėl kriaušes reikia skinti dar kietas.
Kada sodinti kriaušes
| Laikas | Datos | Pastaba |
|---|---|---|
| Pavasaris | Balandžio 15 – gegužės 5 | Rekomenduojama Lietuvai, ypač šiaurėje ir rytuose |
| Ruduo | Spalio 1–20 | Tik šiltesniuose regionuose, su mulčiu |
| Konteineriniai medeliai | Gegužė – rugsėjis | Su gausiu laistymu |
Kriaušių medelius Lietuvoje patikimiau sodinti pavasarį: jie jautresni šalčiui nei obelys, ir rudenį pasodinti jauni medeliai gali nušalti pirmąją žiemą.
Vieta ir dirva
Kriaušėms reikia šilčiausios, saulėčiausios ir nuo vėjų apsaugotos sodo vietos: pietinės ar pietvakarinės pastatų pusės, šlaito viršutinės dalies. Žemumose kriaušės nušąla ir serga. Kriaušių šaknys gilios (iki 4–6 m), todėl gruntinis vanduo turi būti ne aukščiau kaip 2 m. Dirva gili, derlinga, gerai drenuota, neutrali (pH 6,0–7,0).
Atstumas tarp medžių ant sėklinio poskiepio 5–6 m, ant pusiau žemaūgio 4–5 m, ant svarainio poskiepio 3–4 m.
Poskiepiai
Lietuvoje kriaušės dažniausiai skiepijamos ant sėklinių kriaušių poskiepių: medžiai užauga aukšti (5–8 m), bet ištvermingi šalčiui ir ilgaamžiai. Svarainio poskiepiai (MA, MC) duoda žemesnius, anksčiau derančius medžius, tačiau jie jautrūs šalčiui ir Lietuvoje tinka tik šilčiausiose vietose, su mulčiu žiemą. Kompromisas yra pusiau žemaūgiai kriaušių poskiepiai, pavyzdžiui, Pyrodwarf.
Sodinimas
Iškask 80×80 cm, 70–80 cm gylio duobę, nes kriaušių šaknys gilios. Viršutinį derlingą sluoksnį sumaišyk su 2–3 kibirais komposto ir stikline pelenų. Įkalk kuolą pietinėje pusėje. Medelį sodink taip, kad skiepas būtų 5–7 cm virš žemės. Šaknis išskleisk, užberk žemėmis, prispausk, palaistyk 20–30 litrų ir pririšk prie kuolo. Pasodinus sutrumpink centrinį laidininką iki 80–100 cm, o šonines šakas trečdaliu.
Apdulkinimas
Beveik visos kriaušių veislės yra savinevaisingos: joms reikia kitos veislės kriaušės, žydinčios tuo pačiu metu, ne toliau kaip 50 m. Obelys kriaušių neapdulkina. Todėl sode turi būti bent dvi skirtingos kriaušių veislės. Jei vietos mažai, ant vieno medžio galima įskiepyti antrą veislę.
Rekomenduojamos veislės
| Veislė | Nokimas | Ištvermingumas | Ypatybės |
|---|---|---|---|
| Lada | Vasarinė (rugpjūtis) | Labai ištverminga | Anksti dera, atspari rauplėms |
| Čiževskaja | Vasarinė – rudeninė | Ištverminga | Savidulkė iš dalies, sultingi vaisiai |
| Mramornaja (Marmurinė) | Rudeninė | Vidutinė | Saldūs, marmuriniai vaisiai |
| Patten | Rudeninė | Labai ištverminga | Amerikietiška, tinka šiaurinei LT |
| Baltarusijos vėlyvoji | Žieminė | Ištverminga | Laikosi iki vasario, nokinama laikant |
| Konferencija | Rudeninė | Vidutinė | Pailgi, labai skanūs, tik šiltoms vietoms |
Genėjimas
Kriaušės auga stačiai, su aštriais šakų atsišakojimo kampais, todėl jauniems medeliams verta šakas atlenkti: pririšti prie kuolelių ar pakabinti svarelius, kad šakos būtų 45–60° kampu. Taip medis anksčiau pradeda derėti, o šakos nelūžta nuo derliaus.
Genėk ankstyvą pavasarį, kovo pabaigoje–balandį, kai nebėra stiprių šalčių. Kriaušės į stiprų genėjimą reaguoja daugybe vilkūglių, todėl genėk saikingai: pašalink sausas, ligotas, susikryžiuojančias ir į vainiko vidų augančias šakas, o vilkūglius išlaužk vasarą, kol jie dar žali. Kriaušės dera ant trumpų vaisinių šakučių, kurios gyvena ilgai, todėl jų netrumpink.
Laistymas ir tręšimas
Jaunus medelius pirmus 2–3 metus laistyk kas 7–10 dienų po 20–30 litrų sausu laikotarpiu. Suaugusios kriaušės dėl gilių šaknų sausrą pakelia gerai, tačiau ilgos sausros metu birželį ir rugpjūtį verta palaistyti po 50–60 litrų. Mulčias aplink kamieną saugo šaknis ir nuo sausros, ir nuo šalčio.
Ankstyvą pavasarį tręšk kompostu ar azoto trąšomis, žydėjimo pabaigoje kompleksinėmis trąšomis, o rugpjūtį kalio ir fosforo trąšomis, kurios padeda ūgliams sumedėti prieš žiemą.
Ligos ir kenkėjai
- Kriaušių rauplės – tamsios dėmės ant lapų ir vaisių, vaisiai skilinėja. Surink nukritusius lapus, retink vainiką.
- Kriaušių rūdys – ryškiai oranžinės dėmės ant lapų viršaus. Ligos tarpinis šeimininkas yra kadagiai (ypač Sabino kadagys), todėl nesodink jų šalia kriaušių.
- Kriaušinė blusutė – lipnios išskyros ant lapų ir vaisių, ant jų vystosi suodligė. Retink vainiką ir skatink natūralius priešus.
- Kriaušinė pūslėerkė – juosvos pūslelės ant lapų. Pašalink pažeistus lapus.
Derliaus nuėmimas ir nokinimas
Svarbiausia kriaušių taisyklė: jas reikia skinti dar kietas, kai jos pasiekia skynimo brandą, ir nokinti nuskintas. Ant medžio visiškai sunokusios kriaušės viduje tampa miltingos, grūdėtos ir greitai pūva nuo vidurio.
Skynimo brandą rodo keli požymiai: vaisiaus pagrindinė spalva pradeda keistis iš žalios į gelsvai žalią, sėklos parusva, o vaisius lengvai atsiskiria, kai jį pakeli horizontaliai. Vasarinės kriaušės skinamos rugpjūtį ir nokinamos 5–10 dienų kambaryje. Rudeninės skinamos rugsėjį ir nokinamos 2–4 savaites. Žieminės skinamos rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje, laikomos 0–2 °C temperatūroje, o prieš vartojimą kelias dienas nokinamos kambaryje.
Priežiūros kalendorius
| Mėnuo | Darbai |
|---|---|
| Kovas – balandis | Genėjimas, kamienų baltinimas, pavasarinis sodinimas |
| Gegužė | Žydėjimas, apsauga nuo šalnų, tręšimas po žydėjimo |
| Birželis – liepa | Vilkūglių išlaužymas, laistymas sausrai, šakų atlenkimas |
| Rugpjūtis – rugsėjis | Derliaus skynimas skynimo brandos, kalio ir fosforo trąšos |
| Spalis – lapkritis | Lapų surinkimas, kamieno apsauga nuo kiškių, mulčiavimas |
Dažniausios klaidos
- Pietinių veislių pasirinkimas Lietuvos klimatui.
- Kriaušė viena sode be apdulkintojos.
- Sodinimas žemumoje ar atviroje vėjams vietoje.
- Vaisių laikymas ant medžio iki visiškos brandos.
- Stiprus genėjimas, skatinantis vilkūglius.
- Kadagiai šalia kriaušių.
Kodėl kriaušė nežydi ir nedera?
Ant sėklinio poskiepio kriaušės pradeda derėti tik 5–8 metais. Taip pat priežastimi gali būti šešėlis, azoto perteklius, stačios, neatlenktos šakos ar nušalę žiedpumpuriai.
Kodėl kriaušės pūva iš vidaus?
Dėl per vėlyvo skynimo. Kriaušes skink dar kietas ir nokink kambaryje.
Ar obelis apdulkina kriaušę?
Ne. Kriaušėms reikia kitos kriaušių veislės, žydinčios tuo pačiu metu.
Kodėl kriaušių lapai su oranžinėmis dėmėmis?
Tai kriaušių rūdys, kurių sukėlėjas žiemoja ant kadagių. Pašalink pažeistus lapus ir neaugink kadagių šalia kriaušių.
Kada kriaušė pradeda derėti?
Ant svarainio poskiepio po 3–4 metų, ant pusiau žemaūgio po 4–5 metų, ant sėklinio poskiepio po 5–8 metų.
