Obelų rauplės yra dažniausia obelų liga Lietuvoje. Ji retai užmuša medį, bet vaisius padaro nekokybiškus ir netinkamus laikyti.
Požymiai
Ant lapų atsiranda alyvuogių spalvos, aksominės dėmės, kurios vėliau paruduoja. Lapai anksti nukrenta.
Ant vaisių — tamsios, kietos, įtrūkusios dėmės. Stipriai pažeisti obuoliai deformuojasi ir sutrūksta.
Sąlygos
Liga plinta drėgnu ir vėsiu pavasariu. Pagrindinis užkrėtimo laikas — nuo pumpurų sprogimo iki birželio, kai lapai ilgai lieka drėgni.
Sausą pavasarį rauplių būna mažai net ir neatspariose veislėse.
Prevencija
- Rudenį surinkti ir išnešti visus nukritusius lapus — juose liga peržiemoja
- Retinti vainiką, kad lapai greičiau nudžiūtų po lietaus
- Nesodinti obelų ankštai ar prie sienos be oro judėjimo
- Rinktis atsparias veisles sodinant naujus medžius
- Vengti azoto pertekliaus
Nukritusių lapų surinkimas yra veiksmingiausia priemonė. Jei lapus palieki po medžiu, pavasarį liga prasideda iš naujo nuo tos pačios vietos.
Ką daryti
Pažeistus vaisius surink ir išnešk — jie netinka nei laikyti, nei kompostui.
Vasarą stipriai pažeistus lapus galima retinti, bet nurinkti visų neįmanoma.
Pagrindinis darbas atliekamas rudenį ir anksti pavasarį, prieš pumpurams sprogstant.
Atsparios veislės
Rauplės – liga, kurios lengviausia išvengti renkantis sodinukus. Daugelis senų Lietuvoje populiarių obelų veislių rauplėms jautrios, todėl jas tenka purkšti kasmet. Naujesnės selekcijos veislės, turinčios atsparumo geną (dažnai žymimą Vf), lietingais metais pažeidžiamos daug mažiau. Perkant medelį medelyne verta paklausti, ar veislė atspari rauplėms – tai ilgainiui sutaupys daugiau darbo nei bet kokia priežiūra.
Metų darbų kalendorius
| Laikas | Darbas | Kodėl |
|---|---|---|
| Spalis–lapkritis | Surinkti ir išvežti nukritusius lapus arba juos susmulkinti ir užkasti | Grybas peržiemoja būtent lapuose |
| Kovas | Retinamasis genėjimas | Lajoje turi cirkuliuoti oras |
| Balandis–gegužė | Stebėti orus pumpurų sprogimo ir žydėjimo metu | Pirminis užsikrėtimas vyksta per pavasarinius lietus |
| Birželis–liepa | Šalinti ryškiai pažeistus lapus ir vaisius | Mažinamas antrinis plitimas |
Kaip atskirti nuo kitų dėmių
Rauplių dėmės ant lapų – alyvuogiškai rudos, aksominės, neryškiais kraštais. Ant vaisių jos tamsios, kietos, sukamštėjusios, o stipriai pažeisti vaisiai sutrūkinėja. Jei dėmės ant lapų yra ryškiai oranžinės, tai greičiausiai ne rauplės, o rūdys – apie jas skaitykite straipsnyje apie kriaušines rūdis. Jei pūva visas vaisius su koncentriniais pilkšvų pagalvėlių ratais – tai monilinis puvinys.
Kriaušes puola panaši, bet atskira rauplių rūšis, todėl obelų ir kriaušių rauplės viena kitos neužkrečia, tačiau prevencijos būdai tie patys.
Ar obuoliai su rauplėmis valgomi?
Taip, dėmės paviršinės ir nuodingų medžiagų nesukelia. Bet tokie obuoliai blogai laikosi ir greitai pūva.
Kodėl viena obelis serga, o kita greta ne?
Veislės labai skiriasi atsparumu. Kai kurios šiuolaikinės veislės rauplėmis beveik neserga.
