Kriaušinės rūdys atpažįstamos iš karto: ant lapų viršaus atsiranda ryškiai oranžinės, beveik šviečiančios dėmės. Liga turi ypatybę, kurios nežinant su ja kovoti neįmanoma — jai reikia dviejų skirtingų augalų.
Dviejų šeimininkų ciklas
Grybas negali visą gyvenimą praleisti ant kriaušės. Jo ciklas toks:
- Žiemą grybas gyvena ant kadagio, kur sudaro sustorėjimus ant šakų
- Pavasarį, drėgnu oru, ant kadagio atsiranda oranžinės drebučių masės
- Sporos vėju nukeliauja iki kriaušės — iki kelių kilometrų
- Vasarą ant kriaušės lapų vystosi oranžinės dėmės
- Rudenį sporos grįžta ant kadagio
Tai reiškia, kad purškiant vien kriaušę problema neišsisprendžia — kitą pavasarį infekcija ateis iš naujo.
Požymiai ant kriaušės
| Ką matai | Kada |
|---|---|
| Oranžinės dėmės lapo viršuje | Gegužė–birželis |
| Dėmės tamsėja, centre juodi taškeliai | Liepa |
| Lapo apačioje kūgeliai su sporomis | Rugpjūtis |
| Ankstyvas lapų kritimas | Rugpjūtis–rugsėjis |
Ką daryti
Svarbiausia priemonė — kadagiai. Apžiūrėk savo ir kaimyninius kadagius pavasarį: pažeistos šakos turi sustorėjimus, o drėgnu oru ant jų atsiranda oranžinės želė pavidalo masės.
Tokias šakas išpjauk ir sudegink. Jei kadagys pažeistas stipriai, jį verta pašalinti visą.
Sodinant naujus augalus laikykis taisyklės: kadagių ir kriaušių nesodink arti. Rekomenduojamas atstumas — bent kelios šimtai metrų, o realiai kuo toliau.
Pažeistus kriaušės lapus rudenį surink ir išnešk, nors tai mažiau svarbu nei kadagių tvarkymas.
Kada liga pavojinga
Kelios dėmės ant lapų derliui beveik nekenkia. Bet kai pažeista daugiau nei trečdalis lapijos, medis anksti numeta lapus, silpnėja ir prasčiau žiemoja.
Kelerius metus iš eilės stipriai pažeisti jauni medeliai gali žūti.
Kadagių pasirinkimas
Ne visos kadagių rūšys vienodai jautrios. Labiausiai — kazokinis ir paprastasis kadagys. Jei sode būtina ir kriaušė, ir spygliuočiai, rinkis kalnines pušeles arba kukmedžius.
Kaip atrodo liga ant kadagio
Ant kadagio liga mažai pastebima didžiąją metų dalį. Šakelės, kuriose gyvena grybas, sustorėja ir suverpstiškėja. Pavasarį, po lietaus, ant jų atsiranda rudai oranžinės, želatinos pavidalo ataugos – iš jų sporos vėjo nešamos į kriaušes. Būtent tuo metu, balandžio pabaigoje – gegužę, vyksta kriaušių užsikrėtimas. Sporos gali nukeliauti kelis šimtus metrų, todėl liga dažnai atsiranda net tuose soduose, kur kadagių nėra, bet jų yra kaimynystėje.
Ligos eiga per metus
| Laikas | Ant kadagio | Ant kriaušės |
|---|---|---|
| Balandis–gegužė | Oranžinės gleivėtos ataugos po lietaus | Užsikrėtimas, dar nematomas |
| Birželis | Ramybė | Ryškiai oranžinės dėmės viršutinėje lapų pusėje |
| Rugpjūtis–rugsėjis | Užsikrečia sporomis iš kriaušės | Lapų apačioje – rudos kūgiškos ataugos |
| Žiema | Grybas žiemoja šakelėse | Ant kriaušės liga nežiemoja |
Svarbu žinoti
Kadangi liga nežiemoja ant kriaušės, nukritusių lapų rinkimas padeda mažai – svarbiausia nutraukti ciklą ant kadagio. Pastebėtas sustorėjusias kadagio šakeles nukirpkite ir sunaikinkite, nekompostuokite. Jei kadagys stipriai užkrėstas, o kriaušė kasmet labai serga, verta apsvarstyti vieno iš jų perkėlimą.
Kitos dažnos vaismedžių ligos: obelų rauplės ir monilinis vytulys.
Ar rūdys pereina į obelis?
Obelys serga kita rūdžių rūšimi, ir ji Lietuvoje daug retesnė. Pagrindinė problema – kriaušės.
Ar vaisiai valgomi?
Taip, liga pažeidžia daugiausia lapus. Bet silpnesnis medis duos smulkesnį derlių.
Ar galima valgyti kriaušes nuo sergančio medžio?
Taip. Liga pažeidžia lapus, o vaisiai paprastai lieka tinkami. Tačiau stipriai sergantis medis susilpnėja ir dera prasčiau.
