Medžio pelenai yra viena seniausių ir pigiausių trąšų Lietuvos soduose ir daržuose. Juose yra kalio, kalcio, fosforo, magnio ir mikroelementų, be to, pelenai mažina dirvos rūgštingumą ir padeda apsisaugoti nuo kai kurių kenkėjų. Tačiau pelenai tinka ne visiems augalams, o netinkamai naudojami gali pakenkti: sumažinti azoto kiekį, sukelti chlorozę rūgščiamėgiams augalams ar paskatinti bulvių rauples. Šiame straipsnyje rasi, kiek pelenų berti, kuriems augalams jie naudingi ir kuriems ne, kaip juos naudoti nuo kenkėjų ir kokių klaidų vengti.
Kas yra pelenuose
Pelenų sudėtis priklauso nuo to, kas buvo deginama. Lapuočių medžių (beržo, ąžuolo, uosio) pelenuose daugiau kalio ir kalcio nei spygliuočių, o šiaudų ir saulėgrąžų stiebų pelenuose kalio būna daugiausia.
| Medžiaga | Kiekis pelenuose | Nauda augalams |
|---|---|---|
| Kalcis | 20–40 % | Mažina dirvos rūgštingumą, stiprina ląstelių sieneles |
| Kalis | 5–12 % | Gerina vaisių skonį, laikymą, atsparumą šalčiui |
| Fosforas | 1–4 % | Skatina šaknų augimą ir žydėjimą |
| Magnis | 1–3 % | Reikalingas chlorofilui |
| Mikroelementai | Nedidelis | Boras, manganas, cinkas, geležis |
Pelenuose nėra azoto: jis sudega degimo metu. Todėl pelenai papildo, bet nepakeičia komposto ar azoto trąšų.
Kokie pelenai tinka darže
Tinka tik švarios, neapdorotos medienos, šakų, lapų, šiaudų ir augalų liekanų pelenai. Netinka pelenai iš dažytos, lakuotos ar impregnuotos medienos, drožlių plokščių, faneros, laikraščių su spalvotais dažais, plastiko, gumos ir akmens anglies. Juose gali būti sunkiųjų metalų ir kitų kenksmingų medžiagų, kurios kaupiasi dirvoje ir daržovėse. Pelenus laikyk sausai, uždarame inde: sudrėkę jie praranda didžiąją dalį kalio.
Kiek pelenų berti
| Naudojimas | Kiekis | Kada |
|---|---|---|
| Bendras dirvos tręšimas | 100–200 g/m² (1–2 stiklinės) | Pavasarį arba rudenį, įterpiant į dirvą |
| Rūgščios dirvos kalkinimas | 300–500 g/m² | Rudenį, ne dažniau kaip kas 3 metus |
| Į sodinimo duobutę | 1 šaukštas daržovėms, 1–2 stiklinės vaismedžiui | Sodinant, sumaišius su žeme |
| Skystas pelenų tirpalas | 1 stiklinė į 10 l vandens | Vasarą, laistant po šaknimis |
| Į kompostą | 1 kg į 100 kg komposto masės | Sluoksniuojant |
Viena stiklinė sausų pelenų sveria apie 100 g, valgomasis šaukštas apie 6–8 g. Pelenų tirpalą prieš laistymą palaikyk parą ir išmaišyk.
Kuriems augalams pelenai naudingi
- Pomidorai, paprikos, baklažanai – kalis ir kalcis gerina vaisių skonį ir mažina viršūnių puvinio riziką.
- Agurkai, cukinijos, moliūgai – derėjimo metu reikia daug kalio.
- Kopūstai, kalafiorai, brokoliai – mėgsta kalkingą dirvą, pelenai padeda apsisaugoti nuo kilos ir spragių.
- Svogūnai, česnakai – geresnis laikymas, mažiau puvinio.
- Burokėliai, morkos – saldesni šakniavaisiai, boras mažina širdies puvinį.
- Braškės, serbentai, agrastai, avietės – tręšiant po derliaus, kai formuojasi žiedpumpuriai.
- Vaismedžiai ir vynuogės – rudenį kalis padeda ūgliams sumedėti prieš žiemą.
Kuriems augalams pelenų negalima
- Šilauogės, spanguolės, bruknės, rododendrai, azalijos, hortenzijos – jiems reikia rūgščios dirvos, o pelenai ją šarmina ir sukelia lapų geltimą (chlorozę).
- Bulvės – didelis pelenų kiekis didina paprastųjų rauplių riziką. Nedidelis kiekis į vagą sodinant tinka, bet ne kalkinimo dozės.
- Ridikėliai, ridikai – šarminėje dirvoje dažniau tuštėja.
- Kalkingoje dirvoje (pH virš 7,5) pelenų nereikėtų naudoti jokiems augalams.
Pelenai nuo kenkėjų ir ligų
Pelenai neužmuša kenkėjų, bet juos atbaido ir apsunkina jų judėjimą. Tinka keli būdai:
- Spragės ant kopūstų ir ridikėlių – ryte, kai lapai drėgni nuo rasos, apibarstyk juos pelenų ir tabako dulkių mišiniu (1:1).
- Šliužai ir sraigės – barstyk pelenų juostą aplink lysves ar augalus. Juosta veikia, kol sausa, todėl po lietaus ją reikia atnaujinti.
- Morkinė ir svogūninė musės – barstyk pelenus tarpueiliuose musių skrydžio metu.
- Kolorado vabalo lervos – apibarstyk drėgnus bulvių lapus pelenais, ypač jaunus augalus.
- Miltligė ir amarai – purkšk pelenų ir muilo tirpalu: 300 g pelenų užpilk 10 l vandens, pavirink 30 min., atvėsink, perkošk ir įmaišyk 40 g ūkinio muilo.
Su kuo pelenų nemaišyti
Nemaišyk pelenų su šviežiu mėšlu, paukščių mėšlu ir azoto trąšomis (karbamidu, amonio salietra): reaguojant su šarminiais pelenais, azotas virsta amoniaku ir išgaruoja. Juos berk atskirai, su 1–2 savaičių tarpu. Taip pat nemaišyk pelenų su superfosfatu, nes sumažėja fosforo prieinamumas. Kompostuojant pelenus galima dėti nedideliais kiekiais, sluoksniuojant su augalinėmis liekanomis.
Pelenai ir dirvos rūgštingumas
Dauguma Lietuvos dirvų yra šiek tiek rūgščios, todėl pelenai joms dažniausiai naudingi. Pelenai veikia greičiau nei dolomitmilčiai, bet trumpiau, 1–2 metus. Prieš kalkinant pelenais verta pasimatuoti dirvos pH: paprastas pH matuoklis ar testo juostelės kainuoja nedaug. Jei pH jau 6,5–7,0, didelių pelenų kiekių nereikia, užtenka saujos sodinant ar tręšiant skystu tirpalu.
Dažniausios klaidos
- Pelenai iš dažytos medienos, plokščių ar akmens anglies.
- Pelenai prie šilauogių, rododendrų ir kitų rūgščiamėgių augalų.
- Pelenų maišymas su šviežiu mėšlu ar azoto trąšomis.
- Per didelės dozės kasmet, kai dirva tampa per daug šarminė.
- Pelenų laikymas atvirame ore, kai lietus išplauna kalį.
- Pelenų barstymas ant paviršiaus be įterpimo vėjuotą dieną.
Ar galima berti pelenus rudenį?
Taip, sunkioje molio dirvoje rudenį įterpti pelenai veikia geriau. Lengvoje smėlingoje dirvoje pelenus geriau berti pavasarį, nes per žiemą kalis išsiplauna.
Ar pelenai tinka bulvėms?
Nedidelis kiekis, šaukštas į vagą sodinant, tinka ir gerina skonį. Didelės kalkinimo dozės skatina paprastąsias rauples, todėl jų nenaudok tiesiai prieš bulves.
Ar galima naudoti pelenus iš pirties ar židinio?
Taip, jei degta tik švari, neapdorota mediena. Pelenus iš briketų tikrink: kai kuriuose yra rišiklių.
Kiek laiko pelenai išlaiko naudingąsias savybes?
Sausoje vietoje uždarame inde – kelerius metus. Sudrėkę pelenai greitai praranda kalį.
Ar pelenai padeda nuo šliužų?
Taip, sausa pelenų juosta aplink augalus atbaido šliužus, tačiau po lietaus ar laistymo ją reikia atnaujinti.
