Dirvos rūgštumas lemia, ar augalas pasisavins maisto medžiagas. Netinkamame pH augalas gali badauti net gausiai patręštoje dirvoje, nes maistas jam tiesiog neprieinamas.
Kaip pasitikrinti
Paprasčiausia — pirkti pH matuoklį arba lakmuso juosteles. Ėminius imk iš kelių daržo vietų ir 10–15 cm gylio: rūgštumas gali skirtis net tame pačiame sklype.
Netiesioginis požymis — piktžolės. Rūgščioje dirvoje veši asiūkliai, rūgštynės ir dirvinės našlaitės.
Ko reikia augalams
| pH | Augalai |
|---|---|
| 3,5–4,5 | Šilauogės, spanguolės, rododendrai |
| 5,0–6,0 | Bulvės, hortenzijos, avietės |
| 6,0–7,0 | Dauguma daržovių |
| 6,5–7,5 | Kopūstiniai, svogūnai, špinatai, burokėliai |
Kopūstiniams aukštas pH svarbus dar ir todėl, kad kila plinta būtent rūgščioje dirvoje.
Kalkinimas
Rūgščiai dirvai naudojami dolomitmilčiai, kalkės arba mediena pelenai. Dolomitmilčiai geriausi, nes kartu duoda magnio.
Beriama rudenį, perkasant. Pavasarį kalkinti mažiau efektyvu, o kartu su mėšlu ar azoto trąšomis kalkių berti negalima.
| Dirva | Dolomitmilčių norma |
|---|---|
| Labai rūgšti (pH iki 4,5) | 500–600 g/m² |
| Rūgšti (pH 4,6–5,0) | 400–500 g/m² |
| Vidutiniškai rūgšti (pH 5,1–5,5) | 300–400 g/m² |
Kaip parūgštinti
Šilauogėms ir rododendrams reikia atvirkštinio veiksmo: aukštapelkių durpės, spygliuočių pjuvenos, o laistymui kartą per mėnesį — parūgštintas vanduo.
Kokios dirvos būna Lietuvoje
Didelė dalis Lietuvos sodybų ir sodų dirvų yra rūgščios arba silpnai rūgščios, ypač smėlingose ir priesmėlio vietovėse, durpingose žemumose ir buvusiose miško vietose. Dažnas ženklas – vejoje gausu samanų, darže gerai auga rūgštynės, asiūkliai, o kopūstai serga kila.
Molingose žemėse, ypač Vidurio Lietuvoje, dirva dažniau būna neutrali ar net šarminė. Todėl kalkinti „dėl visa ko“ nereikėtų – pirmiausia pasitikrinkite pH.
Kalkinimo kalendorius
- Rudenį – geriausias laikas kalkinti dolomitmilčiais ar kalkių trąšomis, kad iki pavasario jos spėtų sureaguoti su dirva.
- Ne kartu su mėšlu. Kalkės ir šviežias mėšlas kartu išlaisvina azotą į orą. Tarp jų turi praeiti bent kelios savaitės, o geriausia – skirtingi metai.
- Kas 3–4 metus – pakartotinis pH matavimas. Dažniau kalkinti paprastai nereikia.
Dažniausios klaidos
- Kalkės beriamos po bulvėmis tais pačiais metais – tai skatina bulvių rauples.
- Kalkinama visa sodyba, įskaitant mėlynių, rododendrų ir hortenzijų vietas. Šiems augalams reikia rūgščios dirvos.
- Pelenai naudojami kaip kalkės dideliais kiekiais. Jie taip pat mažina rūgštumą, tačiau daug jų pridėjus galima perlenkti lazdą.
Kaip dažnai kalkinti?
Kas 4–5 metus, pasitikrinus pH. Perkalkinta dirva blogina fosforo ir mikroelementų pasisavinimą.
Ar pelenai pakeičia kalkes?
Iš dalies. Pelenai veikia švelniau ir duoda kalio, bet jų reikia 2–3 kartus daugiau nei dolomitmilčių.
Ar galima pH nustatyti be prietaiso?
Apytiksliai – taip. Lakmuso popierėliai iš sodo prekių parduotuvės parodo, ar dirva rūgšti, neutrali ar šarminė. Tikslesniam rezultatui galima atiduoti mėginį į agrocheminių tyrimų laboratoriją.
