Graikinis riešutmedis Lietuvoje auga sėkmingai jau kelis dešimtmečius, tačiau reikalauja kantrybės: nuo sodinimo iki pirmų riešutų praeina 5–8 metai, o pilnas derlius pasiekiamas po 12–15 metų.
Vieta
Riešutmedis užauga didelis — 10–15 metrų aukščio ir tokio pat pločio vainiku. Sodink ne arčiau kaip 8–10 metrų nuo pastatų ir kitų medžių.
Reikia saulėtos, nuo šiaurės vėjų apsaugotos vietos. Šlaito viršus ar pietinė pusė geriau nei žemuma, kur kaupiasi šaltas oras — pavasario šalnos yra pagrindinė nederėjimo priežastis.
Gruntinis vanduo turi būti giliau nei 2 metrai: riešutmedžio šaknys eina giliai.
Sodinimas
| Laikas | Rekomendacija |
|---|---|
| Balandžio 15–30 | Saugiausia Lietuvoje |
| Spalis | Tik pietiniuose rajonuose |
Duobė 80×80 cm, į dugną kompostas ir žvyro drenažas. Šaknies kaklelis lieka dirvos lygyje.
Rinkis vietinės kilmės sodinukus — importiniai iš pietinių šalių Lietuvos žiemų dažnai neatlaiko.
Pirmieji metai
Pirmus 3–4 metus jaunas medelis reikalauja dėmesio: laistymo sausrą, kamieno baltinimo nuo vasario saulės ir apvyniojimo nuo kiškių.
Žiemai kamieną verta apvynioti agrotekstile — jauna žievė jautri šalčiui ir saulės nudegimams.
Genėjimas
Riešutmedis genimas vasarą, birželį–liepą, arba visai negenimas. Pavasarinis ar rudeninis genėjimas sukelia stiprų syvų tekėjimą, kuris silpnina medį.
Šalinamos tik sausos, pažeistos ir į vidų augančios šakos.
Derlius
Riešutai bręsta rugsėjį, kai žalias apyvaisis sutrūksta ir riešutai krenta patys. Surinktus būtina nuvalyti nuo apyvaisio tą pačią dieną ir džiovinti gerai vėdinamoje vietoje 2–3 savaites.
Kokius riešutmedžius auginti Lietuvoje
Lietuvoje dažniausiai auginamas graikinis riešutmedis. Jaunų medžių ūgliai šaltomis žiemomis gali apšalti, ypač neprinokę, todėl renkantis sodinukus verta ieškoti veislių, išaugintų Baltijos šalyse ar Lenkijoje – jos geriau prisitaikiusios prie mūsų klimato. Daug atsparesni šalčiui yra mandžiūrinis ir pilkasis riešutmedžiai, tačiau jų riešutai kietesni ir smulkesni.
Sezono kalendorius
| Laikas | Darbas |
|---|---|
| Balandis | Sodinimas, apšalusių šakų patikra |
| Birželis–liepa | Genėjimas, jei būtinas |
| Liepa–rugpjūtis | Laistymas sausros metu jauniems medžiams |
| Rugsėjis–spalis | Riešutų rinkimas, kai žalias apyvaisis sutrūkinėja |
| Lapkritis | Kamieno apsauga nuo kiškių, šaknų mulčiavimas |
Riešutų džiovinimas
Surinktus riešutus nuo apyvaisio nuvalykite mūvėdami pirštines – sultys stipriai dažo odą. Riešutus išdėliokite vienu sluoksniu šiltoje, vėdinamoje vietoje ir džiovinkite 2–3 savaites, kol branduolys taps trapus. Gerai išdžiovinti riešutai su kevalu išsilaiko ilgiau nei metus, o išlukštenti branduoliai – kelis mėnesius sandariame inde vėsioje vietoje.
Ką žinoti apie kaimynystę
Riešutmedžio lapai ir šaknys išskiria juglono – medžiagos, kuri slopina kai kurių augalų augimą. Po riešutmedžiu prastai auga pomidorai, bulvės, obelys, mėlynės ir daugelis daržovių. Todėl sodinkite jį atokiau nuo daržo ir kitų vaismedžių. Nukritusių lapų kompostuoti su kitomis atliekomis nevertėtų.
Ligos ir kenkėjai
Riešutmedžiai Lietuvoje serga nedaug. Dažniausia liga – rudoji dėmėtligė: ant lapų ir žalių vaisių atsiranda rudų dėmių, o pažeisti riešutai gali nukristi anksčiau. Rudenį surinkite ir sunaikinkite nukritusius lapus. Jaunų medelių žievę žiemą gali apgraužti kiškiai, todėl kamieną apsaugokite tinkleliu. Riešutus mėgsta voverės ir varninių šeimos paukščiai – rinkite juos reguliariai.
Tręšimas ir laistymas
Jaunus riešutmedžius pirmus 3–4 metus sausomis vasaromis laistykite, o pavasarį aplink kamieną paskleiskite komposto. Azoto antroje vasaros pusėje nenaudokite – ūgliai nespėja sumedėti ir žiemą nušąla. Suaugusiems medžiams tręšti paprastai nereikia.
Panaudojimas
Riešutai valgomi švieži, dedami į kepinius, salotas, padažus. Žali, dar neprinokę riešutai (birželio pabaigoje–liepos pradžioje) naudojami uogienei ir trauktinėms. Riešutmedžio mediena labai vertinama baldininkystėje.
Ar reikia dviejų medžių?
Dauguma veislių savaime vaisingos, bet antras medis šalia pastebimai padidina derlių, nes žydėjimo laikai skiriasi.
Kodėl po riešutmedžiu niekas neauga?
Riešutmedis išskiria jugloną — medžiagą, slopinančią kitus augalus. Po juo geriausiai auga žolė, o daržovių sodinti neverta.
Po kiek metų riešutmedis pradeda derėti?
Iš sėklos išaugintas – po 8–12 metų, skiepytas – po 4–6 metų.
