Pupos yra viena seniausių Lietuvoje auginamų daržovių ir viena atspariausių šalčiui: jos sėjamos anksčiausiai iš visų ankštinių ir atlaiko šalnas iki −4 laipsnių.
Sėja
Sėjama balandžio pradžioje, vos dirva pradžiūva. Ankstyva sėja svarbi: pupos nemėgsta karščio, o vėlai pasėtos smarkiau kenčia nuo amarų.
| Parametras | Reikšmė |
|---|---|
| Sėjos gylis | 5–6 cm |
| Atstumas eilėje | 15–20 cm |
| Tarp eilių | 45 cm |
| Iki derliaus | 90–110 d. |
Viršūnių gnybimas
Kai užsimezga pirmos ankštys, nugnybk augalo viršūnę. Tai turi du tikslus: augalas energiją skiria ankštims, o kartu pašalinama vieta, kur mėgsta rinktis juodieji amarai.
Amarai pupose beveik visada renkasi būtent viršūnę — nugnybus jų problema sumažėja pastebimai.
Priežiūra
Kaip ir kitiems ankštiniams, pupoms azoto trąšų nereikia — jos jį kaupia pačios.
Svarbiausias laistymo momentas — žydėjimas ir ankščių formavimasis.
Aukštesnėms veislėms gali prireikti atramos, ypač vėjuotoje vietoje.
Derlius
Šviežiam vartojimui ankštys skinamos, kai pupelės ankštyje jau susiformavusios, bet dar minkštos ir šviesios.
Perbrendusios pupos tampa milteliškos ir kietos, o odelė storėja.
Džiovinimui ankštys paliekamos, kol pajuoduoja ir sudžiūva ant augalo.
Nauda dirvai
Kaip ir pupelės, pupos kaupia azotą. Baigus derlių stiebų neišrauk — nupjauk ties žeme ir palik šaknis dirvoje.
Pupos yra puikus pirmtakas kopūstams, bulvėms ir agurkams.
Veislės
Pupos (dar vadinamos daržo pupomis) būna stambiasėklės ir smulkiasėklės. Stambiasėklės veislės auginamos maistui – jų žalios sėklos skanios virtos ar troškintos. Smulkiasėklės dažniau auginamos pašarui ar kaip sideratas. Žiedai dažniausiai balti su juoda dėme, tačiau yra ir raudonžiedžių dekoratyvių veislių.
Sezono kalendorius
| Laikas | Darbas |
|---|---|
| Balandžio pradžia – vidurys | Sėja, kai dirva atitirpsta |
| Gegužė | Ravėjimas, apkaupimas |
| Birželis | Žydėjimas, viršūnių nugnybimas |
| Liepa | Žalių ankščių skynimas |
| Rugpjūtis | Sausų sėklų nuėmimas |
Dažniausios klaidos
- Sėjama per vėlai – karštis ir sausra mažina derlių, augalus puola amarai.
- Nesutvirtinami aukšti augalai – vėjas juos išguldo.
- Ankštys skinamos per vėlai – sėklos kietėja ir būna miltingos.
Ligos ir kenkėjai
| Problema | Požymiai | Ką daryti |
|---|---|---|
| Juodieji amarai | Tankios juodos kolonijos viršūnėse | Nugnybti viršūnes, nuplauti vandeniu |
| Šokoladinė dėmėtligė | Rudos dėmės ant lapų ir stiebų drėgnu oru | Retesnė sėja, sėjomaina |
| Pupinis grūdinukas | Sėklose išgraužtos skylutės | Sėklas prieš laikymą užšaldyti 2–3 paroms |
| Šakniniai straubliukai | Lapų kraštuose išgraužti pusmėnuliai | Paprastai nepavojinga, tinka agroplėvelė |
Panaudojimas ir laikymas
Jaunos, žalios pupos skaniausios virtos 5–10 minučių su sviestu ir krapais, dedamos į salotas, troškinius ar trinamos į tepėles. Didesnių sėklų odelė kietoka – ją galima nulupti po trumpo virimo. Žalias pupas galima užšaldyti: išlukštentas 2–3 minutes blanširuokite, atvėsinkite ir sudėkite į maišelius. Visiškai subrendusios sausos pupos laikomos sausoje vietoje iki 2–3 metų ir prieš virimą mirkomos per naktį.
Sėklų išsaugojimas
Kitiems metams palikite kelis stipriausius augalus, kurių ankštys visiškai pajuoduoja ir išdžiūsta. Išlukštentas sėklas džiovinkite dar savaitę, tada laikykite popieriniame maišelyje. Pupų sėklos išlieka daigios 4–6 metus.
Kada sėti pupas?
Kuo anksčiau, nuo balandžio pradžios. Jos dygsta 3–5 laipsnių temperatūroje.
Kaip kovoti su juodaisiais amarais?
Nugnybti viršūnes, purkšti muilo tirpalu ir sėti anksti — vėlyva sėja padidina amarų riziką.
Ar pupos atlaiko šalnas?
Taip, sudygę augalai pakenčia iki −4 °C, todėl jas galima sėti viena iš pirmųjų.
