Mėtos yra vienas nereikliausių prieskoninių augalų ir kartu vienas agresyviausių. Pasodinta tiesiai į lysvę mėta per trejus metus užima kelių kvadratinių metrų plotą ir išstumia kaimynus.
Sodinimas su ribotuvu
Pagrindinė taisyklė: mėtą sodink į ribotą erdvę. Variantai:
- Įkastas kibiras be dugno arba plastikinis vamzdis 30 cm gylio
- Vazonas, įkastas į lysvę iki krašto
- Atskira lysvė, apjuosta 30 cm gylio riba
Be ribotuvo mėtos šakniastiebiai plinta horizontaliai visomis kryptimis, ir jų išnaikinti vėliau labai sunku — lieka net menkiausias šaknies gabalėlis.
Vieta ir priežiūra
| Sąlyga | Reikalavimas |
|---|---|
| Vieta | Saulė arba pusiau pavėsis |
| Dirva | Drėgna, derlinga |
| Laistymas | Reguliarus, nemėgsta sausros |
| Tręšimas | Beveik nereikia |
Pusiau pavėsyje lapai stambesni ir minkštesni, saulėje — aromatingesni. Pasirink pagal tai, kam naudosi.
Skynimas
Skink ūglius nupjaudamas virš lapų poros — augalas ims šakotis. Aromatingiausios mėtos prieš pat žydėjimą, birželio pabaigoje, todėl džiovinimui pjauk tuo metu.
Per sezoną galima pjauti tris kartus. Po kiekvieno pjovimo palaistyk ir augalas atželia per tris savaites.
Dauginimas ir atnaujinimas
Mėta dauginama paprasčiausiai: nupjautas ūglis vandenyje išleidžia šaknis per dvi savaites.
Kas 3–4 metus krūmą reikia atnaujinti — iškask, atskirk sveikiausias šaknis ir pasodink į naują vietą su šviežia dirva. Senstančios mėtos lapai smulkėja ir praranda aromatą.
Rūšys ir veislės
Daržuose dažniausiai auginamos kelios mėtų rūšys, kurios skiriasi kvapu ir panaudojimu. Pipirmėtė turi stiprų, aštrų mentolio kvapą ir labiausiai tinka arbatai. Žalioji mėta švelnesnė, saldesnė – ji naudojama gėrimams, salotoms ir padažams. Taip pat populiarios obuolinė mėta su pūkuotais lapais ir įvairios „šokoladinės“, „apelsininės“ ar kitokių aromatų veislės. Svarbu žinoti, kad iš sėklų išaugintos mėtos dažnai neišlaiko veislės kvapo, todėl geriau dauginti auginiais ar kero dalimis.
Sezono kalendorius
| Laikas | Darbas |
|---|---|
| Balandis–gegužė | Sodinimas, kero dalijimas |
| Birželis – prieš žydėjimą | Pagrindinis skynimas džiovinimui – tuomet daugiausia eterinių aliejų |
| Liepa–rugpjūtis | Antras pjovimas, auginiai dauginimui |
| Rugsėjis | Paskutinis skynimas, šaknų atkasimas, jei plinta per ribotuvą |
| Vėlyvas ruduo | Stiebų nupjovimas, mulčiavimas kompostu |
Džiovinimas ir laikymas
Mėtas skinkite sausą rytą, kai rasa jau nudžiūvusi. Šakeles suriškite nedidelėmis puokštelėmis ir pakabinkite šešėlyje, gerai vėdinamoje vietoje. Saulėje džiovintos mėtos praranda spalvą ir dalį aromato. Kai lapai lengvai trupa, juos nubraukite nuo stiebų ir laikykite sandariuose stikliniuose indeliuose tamsoje. Taip mėtos išlaiko aromatą iki kito sezono.
Dažniausios klaidos
- Mėtos sodinamos be ribotuvo tarp kitų augalų – per porą metų jos užima visą lysvę.
- Kelių rūšių mėtos sodinamos greta – jos susimaišo, o kvapas tampa neaiškus.
- Kerai neatnaujinami – po 3–4 metų vidurys nunyksta, lieka tik kraštai.
Ligos ir kenkėjai
Dažniausia mėtų liga – rūdys: lapų apačioje atsiranda oranžinių pagalvėlių, vėliau lapai ruduoja ir krenta. Pažeistus stiebus nupjaukite iki žemės ir sunaikinkite – nauji ūgliai paprastai būna sveiki. Sausą vasarą mėtas gali apnikti miltligė, o jaunus ūglius – amarai ir mėtiniai lapgraužiai. Tankiai augančius kerus kas kelerius metus išretinkite ir perkelkite į naują vietą.
Panaudojimas
Mėtos – populiariausias arbatžolės augalas. Švieži lapai dedami į limonadus, kokteilius, vaisių salotas, padažus prie ėrienos, jogurto padažus ir desertus. Iš jų gaminamas mėtų sirupas. Šviežius lapus galima užšaldyti ledukų formelėse su vandeniu – jie puikiai tinka gėrimams.
Ar mėta peržiemoja Lietuvoje?
Taip, dauguma rūšių žiemoja gerai. Rudenį nupjauk stiebus ir uždenk kompostu 5 cm sluoksniu.
Kodėl mėta prarado kvapą?
Dažniausiai dėl senstančio krūmo arba per daug azoto. Atnaujink augalą ir nebetręšk.
Ar mėtas galima auginti vazone?
Taip, ir tai paprasčiausias būdas suvaldyti jų plitimą. Rinkitės bent 5 l talpos vazoną, o kas antrus metus augalą padalinkite.
Kodėl mėtų lapai rūdija?
Oranžinės dėmės lapų apačioje – mėtų rūdys. Pažeistus stiebus nupjaukite iki žemės ir sunaikinkite, nauji ūgliai paprastai būna sveiki.
