Kompostas yra geriausia ir nemokama trąša sodui bei daržui: jis gerina dirvos struktūrą, išlaiko drėgmę, maitina augalus ir dirvos organizmus. Iš virtuvės atliekų, nupjautos žolės, lapų ir šakų per 6–18 mėnesių susidaro puri, tamsi, miško žemės kvapo masė. Tačiau dažnai komposto krūva dvokia, nesikaitina ar metų metus neyra. Visos šios problemos turi aiškias priežastis ir paprastus sprendimus. Šiame straipsnyje rasi, kaip įrengti komposto dėžę, ką dėti ir ko ne, kaip subalansuoti žalias ir rudas medžiagas bei ką daryti, kai kompostas nepavyksta.
Kur ir kaip įrengti komposto krūvą
Kompostui rinkis pusiau pavėsingą, nuo vėjo apsaugotą vietą, toliau nuo šulinio (bent 15–20 m) ir kaimynų langų. Saulėkaitoje krūva greitai išdžiūsta, o visiškame šešėlyje ir šaltyje lėtai yra. Krūva turi stovėti tiesiai ant žemės, ne ant betono ar plėvelės: iš dirvos į ją patenka sliekai ir mikroorganizmai.
Tinka keli variantai: atvira krūva, medinė dėžė iš lentų su tarpais orui, plastikinis kompostuoklis su dangčiu ar dviejų–trijų skyrių dėžė, kai viename skyriuje kaupiamos naujos atliekos, o kitame bręsta kompostas. Optimalus krūvos dydis yra bent 1×1×1 m: mažesnėje krūvoje nesusikaupia pakankamai šilumos, kad atliekos greitai irtų. Į dugną paklok 15–20 cm šakų sluoksnį, kuris užtikrina drenažą ir oro patekimą iš apačios.
Ką dėti į kompostą
| Žalios medžiagos (azotas) | Rudos medžiagos (anglis) |
|---|---|
| Nupjauta žolė | Sausi lapai |
| Daržovių ir vaisių atliekos | Šiaudai, šienas |
| Kavos tirščiai, arbatžolės | Susmulkintos šakos, pjuvenos |
| Piktžolės be sėklų | Kartonas, nespalvotas popierius |
| Žolėdžių gyvūnų mėšlas | Kiaušinių dėklai, servetėlės |
| Dilgėlės, žalios augalų liekanos | Kukurūzų, saulėgrąžų stiebai |
Geriausias santykis yra maždaug 1 dalis žalių ir 2–3 dalys rudų medžiagų pagal tūrį. Medžiagas dėk sluoksniais po 10–20 cm, kaitaliodamas žalias ir rudas, o kiekvieną sluoksnį galima pabarstyti sauja sodo žemės ar subrendusio komposto, kuris įneša mikroorganizmų.
Ko nedėti į kompostą
- Mėsos, žuvies, kaulų, pieno produktų ir riebalų: jie dvokia ir vilioja žiurkes, lapes, šunis.
- Šunų ir kačių išmatų bei kraiko: juose gali būti parazitų.
- Ligotų augalų (bulvinio maro, kilos, rauplių pažeistų) ir kenkėjų pažeistų vaisių.
- Piktžolių su sėklomis ir daugiamečių piktžolių šaknų (varpučio, usnių, garšvos), nebent jos prieš tai supūdytos vandenyje.
- Dažyto, lakuoto ar impregnuoto medžio, spalvoto žurnalų popieriaus, plastiko.
- Didelio kiekio citrusų žievelių ir svogūnų lukštų, kurie atbaido sliekus.
Kaip pagreitinti kompostavimą
Mikroorganizmams reikia keturių dalykų: maisto (žalių ir rudų medžiagų), vandens, oro ir šilumos. Atliekas prieš dedant smulkink: smulkios dalelės suyra kelis kartus greičiau. Krūva turi būti drėgna kaip išgręžta kempinė, todėl sausą vasarą ją palaistyk. Kas 3–6 savaites perkask krūvą šakėmis, kad patektų oro: tada kompostas subręsta per 4–6 mėnesius vietoj 1,5–2 metų. Gerai sudėta krūva per kelias dienas įkaista iki 50–65 °C: tokioje temperatūroje žūva piktžolių sėklos ir daugumos ligų sukėlėjai.
Natūralūs greitikliai yra dilgėlių raugas, šviežias mėšlas, nedidelis kiekis subrendusio komposto ar sodo žemės. Pirkti komposto greitiklių dažniausiai nereikia.
Komposto problemos ir jų sprendimai
| Problema | Priežastis | Sprendimas |
|---|---|---|
| Dvokia puvėsiais ar amoniaku | Per daug žalių medžiagų, per šlapia, trūksta oro | Įmaišyk sausų lapų, šiaudų, kartono, perkask |
| Nesikaitina | Per maža krūva, per sausa arba trūksta azoto | Padidink krūvą, palaistyk, įdėk žolės ar mėšlo |
| Neyra metų metus | Per daug rudų, stambių medžiagų, sausa | Smulkink, sudrėkink, pridėk žalių medžiagų |
| Gleivėta, suslūgusi masė | Storas šviežios žolės sluoksnis be oro | Žolę maišyk su šakelėmis ir lapais, dėk plonai |
| Musės, vaisinės muselės | Atviros virtuvės atliekos | Atliekas užkask krūvos viduje, uždenk lapais |
| Graužikai | Maisto atliekos, šilta sausa krūva | Nedėk virto maisto, apačioje tinklelis, dažniau perkask |
| Skruzdėlės | Per sausa krūva | Palaistyk ir perkask |
Kada kompostas subrendęs
Subrendęs kompostas yra tamsiai rudas, purus, trupus, kvepia miško žeme, o atskirų atliekų jame beveik neatpažinsi. Prieš naudojant jį verta persijoti per 1–2 cm akučių sietą: stambias dalis grąžink į naują krūvą. Nesubrendęs kompostas gali nudeginti jaunų augalų šaknis, todėl jį naudok tik mulčiui aplink krūmus ir medžius.
Kaip naudoti kompostą
- Daržo lysvės – 3–5 kg/m² įterpti pavasarį ar rudenį.
- Sodinimo duobės – 1–2 kibirai vaismedžiams, sauja daržovių daigams.
- Mulčias – 3–5 cm sluoksnis aplink krūmus, braškes, gėles.
- Vejai – plonas persijoto komposto sluoksnis pavasarį ar rudenį po aeravimo.
- Daigų substratas – tik gerai subrendęs, sumaišytas su durpėmis ir smėliu (1:1:1).
Kodėl kompostas dvokia?
Dažniausiai dėl per didelio žalių medžiagų kiekio ir oro trūkumo. Įmaišyk sausų lapų, šiaudų ar kartono ir perkask krūvą.
Kiek laiko bręsta kompostas?
Reguliariai perkasant – 4–6 mėnesius, be perkasimo – 1,5–2 metus.
Ar galima kompostuoti žiemą?
Taip, atliekas galima kaupti ir žiemą. Šaltyje irimas sustoja, bet pavasarį atšilus vėl atsinaujina.
Ar galima dėti bulvių lupenas?
Taip, bet jas užkask krūvos viduje. Iš lupenų gali sudygti bulvės, o maro pažeistų bulvių nedėk.
Ar galima dėti riešutų kevalus ir pjuvenas?
Taip, bet nedideliais kiekiais ir sumaišius su žaliomis medžiagomis, nes jos yra labai lėtai, o pjuvenos laikinai suriša azotą.
