Kokomikozė yra pagrindinė vyšnių ir trešnių liga Lietuvoje. Ji nesunaikina medžio iš karto, bet per kelis sezonus taip nusilpnina, kad medis nustoja derėti ir dalis šakų iššąla.
Požymiai
Liepos pradžioje ant lapų viršaus atsiranda smulkios rausvai rudos dėmelės. Lapo apačioje matyti balsvai rausvas apnašas.
Vėliau lapai pagelsta ir nukrenta — dažnai jau rugpjūtį. Medis lieka pusiau nuogas dar vasarą.
Kodėl tai pavojinga
Anksti netekęs lapų medis nespėja sukaupti maisto medžiagų žiemai. Rezultatas matyti tik kitą pavasarį: dalis šakų neatsibunda, žydėjimas silpnas, derliaus mažai.
Kelis sezonus iš eilės nusilpęs medis dažnai žūva.
Prevencija
| Priemonė | Kada |
|---|---|
| Surinkti ir išnešti nukritusius lapus | Ruduo, svarbiausia priemonė |
| Retinti vainiką | Kovas |
| Nesodinti ankštai | Sodinant |
| Rinktis atsparias veisles | Sodinant |
Sukėlėjas žiemoja būtent nukritusiuose lapuose. Palikti po medžiu, jie pavasarį tampa naujo užkrėtimo šaltiniu.
Ką daryti
Rudenį lapus surink ir išnešk iš sodo arba giliai užkask. Į kompostą jų nedėk.
Kovą praretink vainiką, kad tarp šakų judėtų oras.
Jei liga kartojasi kasmet, o medis senas, dažnai prasmingiau pasodinti naują atsparios veislės medį nei kovoti toliau.
Kaip atskirti nuo kitų ligų
Kokomikozė pradžioje pasireiškia smulkiomis rausvai rudomis dėmelėmis viršutinėje lapo pusėje, o lapo apačioje, drėgnu oru, atsiranda balkšvai rausvų apnašų – grybo sporų. Vėliau lapai pagelsta ir nukrenta, dažnai jau liepos pabaigoje ar rugpjūtį. Skylėtligė (kleasterosporiozė) palieka apvalias dėmes, kurios iškrenta ir lieka skylutės. Monilinis vytulys pažeidžia ne lapus, o žiedus ir ūglius – jie paruduoja staiga pavasarį.
Atsparios veislės
Vyšnių veislių atsparumas kokomikozei labai skiriasi. Daug senų populiarių veislių yra jautrios, todėl lietingais metais medžiai netenka lapų kasmet. Perkant naują sodinuką verta klausti medelyne apie atsparumą kokomikozei – tai ilgainiui sutaupys daugiau darbo nei bet kokie purškimai. Trešnės kokomikozei paprastai atsparesnės už vyšnias.
Metų darbų kalendorius
| Laikas | Darbas |
|---|---|
| Spalis–lapkritis | Surinkti ir išvežti nukritusius lapus arba užkasti |
| Kovas | Retinamasis genėjimas |
| Gegužė–birželis | Stebėti lapus po lietingų savaičių |
| Liepa | Pažeistus lapus šalinti, medžius palaistyti sausros metu |
| Rugpjūtis | Patręšti kaliu ir fosforu, kad medis sustiprėtų prieš žiemą |
Medžiai, kurie netenka lapų vasaros viduryje, prasčiau subrandina ūglius ir dažniau nušąla žiemą. Todėl kova su liga svarbi ne tik derliui, bet ir medžio gyvybingumui.
Ar kokomikozė puola slyvas?
Slyvos serga rečiau ir švelniau. Pagrindinės aukos — vyšnios ir trešnės.
Ar galima valgyti uogas nuo sergančio medžio?
Taip, liga pažeidžia lapus, ne vaisius. Bet derlius būna mažesnis ir smulkesnis.
