Obelis yra dažniausias vaismedis Lietuvos soduose, ir beveik kiekvienas sodininkas turi bent vieną. Vis dėlto daugelio senų obelų derlius būna nereguliarus: vieną metą šakos lūžta nuo obuolių, kitą jų beveik nėra. Tai lemia netinkamas genėjimas, apdulkintojų trūkumas ir rauplės. Šiame puslapyje rasi sodinimo datas, poskiepių ir lietuviškų bei atsparių veislių pasirinkimą, apdulkinimo taisykles, genėjimo schemą ir priežiūros kalendorių per visus metus.
Kada sodinti obelis Lietuvoje
| Laikas | Datos | Pastaba |
|---|---|---|
| Ruduo | Spalio 1–25 | Po lapų kritimo, geriausias laikas plikašakniams |
| Pavasaris | Balandžio 10 – gegužės 5 | Kol pumpurai neišsprogo |
| Konteineriniai medeliai | Gegužė – rugsėjis | Su gausiu laistymu |
Rudenį pasodinti medeliai iki pavasario spėja išauginti naujas šakneles ir pavasarį pradeda augti anksčiau. Pavasarį verta sodinti šiaurinėje ir rytinėje Lietuvoje bei jautresnes veisles.
Poskiepio pasirinkimas
Poskiepis lemia medžio dydį, derėjimo pradžią ir ilgaamžiškumą. Tai svarbu ne mažiau nei veislė.
| Poskiepis | Medžio aukštis | Derėjimo pradžia | Atstumas |
|---|---|---|---|
| Sėklinis (laukinė obelis) | 5–7 m | 6–8 metai | 5–6 m |
| Pusiau žemaūgis (MM106, B118) | 3,5–4,5 m | 3–4 metai | 4–5 m |
| Žemaūgis (M26, B9) | 2,5–3 m | 2–3 metai | 2,5–3 m |
| Labai žemaūgis (M9, P22) | 1,5–2,5 m | 2 metai | 1,5–2 m, su atrama |
Mėgėjų sodui dažniausiai tinka pusiau žemaūgiai poskiepiai: medžiai nėra per aukšti, dera anksti ir yra ilgaamžiai. Žemaūgiams medžiams reikia atramos ir derlingos, laistomos dirvos.
Vieta ir dirva
Obelims reikia saulėtos, atviros vietos. Žemumose, kur kaupiasi šaltas oras, žiedus dažnai nušaldo pavasario šalnos. Gruntinis vanduo turi būti ne aukščiau kaip 1,5–2 m (žemaūgiams 1 m). Dirva derlinga, gerai drenuota, neutrali (pH 6,0–7,0). Senoje obelų sodo vietoje naujas obelis sodinti nerekomenduojama: dirvoje kaupiasi medžiagos, slopinančios jaunų medelių augimą (vadinamasis dirvos nuovargis).
Sodinimas
Iškask 80×80 cm, 50–60 cm gylio duobę. Viršutinį derlingą sluoksnį sumaišyk su 2–3 kibirais komposto ir stikline pelenų. Šviežio mėšlo į duobę nedėk, nes jis nudegina šaknis. Įkalk kuolą pietinėje pusėje. Medelį sodink taip, kad skiepijimo vieta būtų 5–8 cm virš žemės: užkastas skiepas išaugina savas šaknis ir poskiepio savybės (žemaūgiškumas) prarandamos. Šaknis išskleisk, užberk žemėmis, prispausk ir gausiai palaistyk (20–30 l). Medelį pririšk prie kuolo aštuoniuke ir užmulčiuok.
Apdulkinimas
Dauguma obelų veislių yra savinevaisingos: joms reikia kitos, tuo pačiu metu žydinčios veislės apdulkintojos ne toliau kaip 50–100 m. Todėl sode turi būti bent 2–3 skirtingos veislės. Gerais apdulkintojais laikomos dekoratyvinės obelys ir laukinės obelys, kurios žydi ilgai ir gausiai. Jei vietos yra tik vienam medžiui, ant jo galima įskiepyti kitos veislės šaką.
Rekomenduojamos veislės
| Veislė | Nokimas | Ypatybės |
|---|---|---|
| Baltasis alyvinis | Vasarinė (rugpjūtis) | Senoji veislė, ankstyviausia, greitai genda |
| Auksis | Rudeninė – žieminė | Lietuviškos selekcijos, geltoni, saldūs, laikosi iki sausio |
| Aldas | Žieminė | Lietuviškos selekcijos, atspari rauplėms |
| Paprastasis antaninis | Rudeninė | Ištverminga šalčiui, rūgštūs, kepimui ir sultims |
| Šampion | Žieminė | Saldūs, sultingi, ankstyvai dera |
| Ligol | Žieminė | Stambūs, laikosi iki kovo |
| Rubinola | Žieminė | Atspari rauplėms, ekologiniam sodui |
Genėjimas
Obelis genima kasmet ankstyvą pavasarį, kovą–balandžio pradžioje, kol neišsprogo pumpurai ir nebėra stiprių šalčių (žemiau –10 °C). Pirmus 4–5 metus formuojamas vainikas: dažniausiai retai pakopinis, su 5–7 pagrindinėmis šakomis, išsidėsčiusiomis spirale aplink kamieną kas 20–30 cm, arba žemaūgiams medžiams – verpstės formos.
Derančių obelų genėjimo tikslas yra šviesus, retas vainikas. Kasmet pašalink:
- sausas, ligotas, nulūžusias šakas;
- šakas, augančias į vainiko vidų ir susikryžiuojančias;
- vilkūglius – stačius, stiprius ūglius, augančius ant šakų viršaus;
- atžalas nuo poskiepio prie kamieno pagrindo.
Per vieną kartą neišpjauk daugiau kaip ketvirtadalio vainiko, nes stiprus genėjimas skatina daugybę vilkūglių. Pjūvius, storesnius nei 2 cm, užtepk sodo tepalu. Vasarą, liepą, galima išlaužti jaunus vilkūglius: tai sumažina pavasario genėjimo darbų.
Laistymas ir tręšimas
Jaunus medelius pirmus 2–3 metus sausu laikotarpiu laistyk kas 7–10 dienų po 20–30 litrų. Suaugusias obelis laistyk tik ilgos sausros metu, ypač birželį, kai formuojasi vaisiai, ir rugpjūtį–rugsėjį, kai formuojasi kitų metų žiedpumpuriai.
Ankstyvą pavasarį po vainiku išbarstyk azoto trąšas ar kompostą, birželį kompleksines trąšas, o rugpjūtį–rugsėjį kalio ir fosforo trąšas ar pelenus. Nuo liepos azotu netręšk, kad ūgliai spėtų sumedėti iki žiemos.
Priežiūros kalendorius
| Mėnuo | Darbai |
|---|---|
| Kovas | Genėjimas, kamienų baltinimas, pjūvių tepimas |
| Balandis | Tręšimas, pavasarinis sodinimas, mulčiavimas |
| Gegužė | Žydėjimas, apsauga nuo šalnų, gaudomosios juostos nuo vaisėdžio |
| Birželis | Vaisių retinimas, laistymas sausrai |
| Liepa | Vilkūglių išlaužymas, nukritusių vaisių rinkimas |
| Rugpjūtis – spalis | Derliaus nuėmimas, rudens sodinimas, lapų surinkimas |
| Lapkritis | Kamienų apsauga nuo kiškių ir pelių, baltinimas |
Ligos ir kenkėjai
- Obelų rauplės – dažniausia liga Lietuvoje: tamsios dėmės ant lapų ir vaisių, vaisiai skilinėja. Rudenį surink nukritusius lapus, retink vainiką, rinkis atsparias veisles.
- Obuolinis vaisėdis – kirmėlėti obuoliai. Gaudomosios juostos ant kamieno birželį ir nukritusių vaisių rinkimas.
- Vaisių puvinys (monilinis) – koncentriniai pelėsio žiedai ant obuolių. Šalink pažeistus vaisius, ir nuo medžio, ir nuo žemės.
- Amarai – susisukę jaunų ūglių lapai. Plauk vandens srove, skatink boružes.
Derliaus nuėmimas ir laikymas
Vasarinės veislės skinamos rugpjūtį, kai visiškai sunoksta, ir vartojamos per 2–4 savaites. Rudeninės skinamos rugsėjį, o žieminės – rugsėjo pabaigoje–spalį, kai sėklos parudavusios, o obuoliai lengvai atsiskiria pakėlus vaisių. Žieminės veislės pasiekia geriausią skonį tik po 1–2 mėnesių laikymo. Obuolius skink su kotu, atsargiai, nespausdamas. Laikyk 1–4 °C temperatūroje, 85–90 % drėgnyje, vienu sluoksniu dėžėse, atskirai nuo bulvių ir kitų daržovių, nes obuoliai išskiria etileną.
Vaisių retinimas ir periodinis derėjimas
Daugelis Lietuvos sodininkų pastebi, kad obelis vienais metais lūžta nuo obuolių, o kitais beveik neveda. Tai periodinis derėjimas, būdingas tokioms veislėms kaip ‘Antaninis’, ‘Lobo’ ar ‘Rudens dryžuotasis’. Gausiais metais medis išeikvoja visas atsargas ir nespėja suformuoti žiedpumpurių kitiems metams.
Periodiškumą galima sušvelninti retinant užuomazgas. Birželio pradžioje obelys pačios numeta dalį vaisių (vadinamas birželio kritimas). Po jo, apie birželio 10–25 d., iš kiekvieno žiedyno palik po 1–2 stipriausius obuoliukus, o atstumas tarp vaisių ant šakos turėtų būti 10–15 cm. Pirmiausia šalink smulkius, deformuotus, kenkėjų pažeistus. Retinti skaudu, bet likę obuoliai užauga stambesni, saldesni, mažiau lūžta šakos, o kitais metais medis vėl žydi.
Jaunoms obelims pirmaisiais metais po sodinimo visus žiedus geriau nuskinti, o antraisiais–trečiaisiais palikti tik kelis vaisius – taip medis greičiau užaugina šaknis ir skeletines šakas.
Dažniausios klaidos
- Užkastas skiepas sodinant.
- Viena veislė sode be apdulkintojos.
- Negenėtas, tankus vainikas arba per stiprus vienkartinis genėjimas.
- Nesurinkti rudens lapai, kuriuose žiemoja rauplės.
- Azoto tręšimas antroje vasaros pusėje.
- Naujos obelys senojo sodo vietoje.
Kodėl obelis dera kas antrus metus?
Tai periodiškumas, kai per gausus derlius išsekina medį ir jis nesuformuoja žiedpumpurių kitiems metams. Gausaus derliaus metais birželį išretink užuomazgas, palikdamas 1–2 vaisius kekėje, ir tręšk po derliaus.
Kada obelis pradeda derėti?
Ant žemaūgio poskiepio po 2–3 metų, ant pusiau žemaūgio po 3–4 metų, o ant sėklinio poskiepio tik po 6–8 metų.
Kodėl krenta obelų užuomazgos?
Birželį natūraliai nukrenta dalis užuomazgų – tai normalu. Gausų kritimą lemia apdulkinimo trūkumas, šalnos, sausra ar vaisėdis.
Ar galima genėti obelis rudenį?
Lietuvoje nerekomenduojama, nes pjūviai per žiemą neužgyja ir šakos gali iššalti. Genėk ankstyvą pavasarį.
Kaip apsaugoti jaunas obelis nuo kiškių?
Rudenį kamienus apgaubk tinkleliu ar specialiomis plastikinėmis apsaugomis iki 60–80 cm aukščio ir pabaltink kalkių tirpalu.
D.U.K. apie obelis
Po kiek metų obelis pradeda derėti?
Priklauso nuo poskiepio. Ant žemaūgio poskiepio (M9, P60, P22) obelis dera jau 2–3 metais po sodinimo, ant pusiau žemaūgio (MM106, P14) – 3–5 metais, ant sėklinio poskiepio – tik po 6–8 metų.
Ar obelis gali apsidulkinti pati?
Dauguma obelų veislių yra savaime nevaisingos, todėl joms reikia kitos veislės obels ar laukinės obelaitės, žydinčios tuo pačiu metu, ne toliau kaip 50–100 m. Miestų soduose apdulkintojų dažniausiai pakanka kaimynų soduose.
Kodėl obuoliai nukrenta neprinokę?
Liepą–rugpjūtį krentantys obuoliai dažniausiai būna obuolinio vaisėdžio pažeisti – juose rasi kirmgraužą. Kitos priežastys: sausra, kalio stygius, per didelis derlius. Nukritusius obuolius surink kas kelias dienas, kad kenkėjai nepereitų į dirvą.
Kada geriausia pirkti ir sodinti obelį?
Plikašaknius sodinukus Lietuvoje sodink rudenį (spalio 1–25 d.) arba anksti pavasarį (balandžio 1–25 d.), kol neišsprogo pumpurai. Konteineriuose auginamus sodinukus galima sodinti visą sezoną, tik vasarą juos reikia gausiai laistyti.
Kaip apsaugoti jaunas obelis nuo kiškių ir pelių?
Rudenį kamieną iki 60–80 cm aukščio apvyniok plastikiniu tinkleliu ar specialia apsaugine spirale, o pagrindą aplink kamieną nuvalyk nuo žolės ir mulčio, kuriame žiemoja pelės. Rudenį kamienus nubaltink kalkių ir molio skiediniu.
