Valgomieji sausmedžiai, dar vadinami kamčiatkinėmis uogomis, Lietuvoje populiarėja greitai ir pagrįstai: jie duoda anksčiausią uogų derlių — dvi savaitės iki braškių — ir atlaiko iki −45 laipsnių šalčio.
Kodėl verta
- Uogos noksta gegužės pabaigoje–birželio pradžioje, anksčiausiai iš visų sodo uogų
- Žiedai atlaiko šalnas iki −7 laipsnių, todėl derlius beveik nepriklauso nuo pavasario orų
- Praktiškai neserga ir neturi rimtų kenkėjų
- Krūmas gyvuoja 25–30 metų
Būtina sąlyga — dvi veislės
Sausmedžiai yra savitarpiškai nevaisingi. Vienas krūmas sode uogų duos labai mažai arba visai neduos.
Reikia bent dviejų, geriau trijų skirtingų veislių, sodinamų ne toliau kaip 3–5 metrų atstumu. Tai dažniausia priežastis, kodėl sveiki krūmai nedera.
Sodinimas
| Parametras | Reikšmė |
|---|---|
| Laikas | Rugsėjis–spalis arba balandis |
| Vieta | Saulėta, apačia gali būti pavėsyje |
| Dirva | Derlinga, drėgna, pH 5,5–7,0 |
| Atstumas | 1,5–2 m |
Rudeninis sodinimas geresnis — sausmedžiai pabunda labai anksti, dažnai jau kovą, todėl pavasarį persodinti sunku.
Genėjimas
Pirmus 6–7 metus genėti nereikia. Vėliau kasmet išpjauk seniausias ir į vidų augančias šakas, paliekant 12–15.
Svarbu: sausmedžiai dera ant praėjusių metų prieaugio, todėl trumpinti ūglių galų negalima — nupjausi būsimą derlių.
Derlius
Uogos prinoksta netolygiai ir nokusios krenta, todėl rinkti reikia kas kelias dienas arba patiesti po krūmu audeklą.
Skonis skiriasi pagal veislę — nuo saldaus iki kartoko. Renkantis verta pasidomėti, nes kai kurios senesnės veislės pastebimai kartokos.
Veislės
Valgomieji sausmedžiai (dar vadinami melsvuogiais ar haskapais) – vienas ankstyviausių uogakrūmių: uogos sunoksta birželio pradžioje, net anksčiau nei braškės. Veislės skiriasi uogų dydžiu, skoniu ir kartumu. Naujosios selekcijos veislės turi stambias, saldžias uogas be kartumo. Sausmedžiai yra kryžmadulkiai – vienas krūmas derės prastai, todėl būtina pasodinti bent 2–3 skirtingas veisles, žydinčias tuo pačiu metu.
Sezono kalendorius
| Laikas | Darbas |
|---|---|
| Kovas–balandis | Retinamasis genėjimas |
| Balandis | Žydėjimas – žiedai pakenčia šalnas iki −5 °C |
| Birželio pradžia – vidurys | Derlius |
| Rugsėjis–spalis | Sodinimas |
Kodėl uogos byra
Daugelio sausmedžių veislių prinokusios uogos lengvai nubyra. Todėl skinkite derlių iš karto, vos uogos tampa tamsiai mėlynos viduje ir nebeteikia kartumo. Po krūmu galima patiesti audinį ir krūmą lengvai pakratyti. Uogos tinka šviežios, šaldyti, džemams, sultims ir pyragams.
Priežiūra
Sausmedžiai nereiklūs ir retai serga. Pirmus 3–4 metus jų beveik negenėkite – tik pašalinkite sausas ir pažeistas šakas. Vėliau kasmet išretinkite krūmo vidurį ir pašalinkite seniausias šakas, nes jos dera prasčiau. Mulčiuokite kompostu ar pjuvenomis – sausmedžiai mėgsta drėgną dirvą.
Ligos ir kenkėjai
Valgomieji sausmedžiai yra vieni atspariausių uogakrūmių – dažniausiai jie auginami visai be purškimo. Vasaros pabaigoje ant lapų kartais atsiranda miltligės ar dėmėtligių, tačiau tuo metu derlius jau būna nuskintas, todėl tai įtakos neturi. Daugiausia žalos padaro paukščiai – juodieji strazdai ir varnėnai uogas nuskina dar neprinokusias. Krūmus verta uždengti tinklu, kai tik uogos pradeda mėlynuoti.
Panaudojimas
Sausmedžių uogos saldžiarūgštės, primena mėlynių ir šilauogių skonio derinį. Jos skanios šviežios, su varške ar jogurtu, tinka kokteiliams, džemams, kompotams ir pyragams. Uogose daug pektino, todėl džemas sutirštėja lengvai. Uogos gerai laikosi šaldytos – jas galima šaldyti nenuplautas, o nuplauti prieš naudojimą.
Kodėl sausmedžiai pražysta rudenį
Kartais rudenį, ypač po sausros ir šilto rugsėjo, sausmedžiai pražysta antrą kartą. Tai reiškia, kad dalis kitų metų žiedpumpurių jau išnaudota, ir pavasarį derlius gali būti mažesnis. Išvengti to padeda laistymas vasaros pabaigoje ir mulčias, kad krūmai nepatirtų streso.
Kada duos pirmą derlių?
Trečiais metais po sodinimo, pilną derlių — nuo penktų.
Kiek uogų duoda krūmas?
Suaugęs — 2–4 kg. Mažiau nei serbentai, bet uogos gaunamos gerokai anksčiau.
