Dekoratyvinės žolės Lietuvos soduose populiarėja dėl paprastos priežasties: joms beveik nereikia priežiūros, jos gražios nuo liepos iki pavasario ir puikiai atrodo net žiemą su šerkšnu.
Kurios tinka Lietuvai
| Žolė | Aukštis | Vieta |
|---|---|---|
| Miskantai | 1,5–2,5 m | Saulė, akcentui |
| Šepetinės (pennisetum) | 60–100 cm | Saulė |
| Melsvosios sveiklės | 20–40 cm | Saulė, sausa vieta |
| Šluotsmilgės (calamagrostis) | 1,2–1,8 m | Saulė, atspari |
| Viksvos | 30–60 cm | Pavėsis, drėgna |
Atspariausios ir patikimiausios Lietuvai — šluotsmilgės ir miskantai. Kai kurios šepetinės veislės šaltesnę žiemą nukenčia.
Sodinimas
Sodinama pavasarį, gegužę, ne rudenį. Tai svarbu: rudenį pasodintos žolės dažnai neperžiemoja, nes nespėja įsišaknyti.
Dauguma žolių mėgsta saulę ir laidžią dirvą. Sunkioje molingoje, kur žiemą stovi vanduo, jos išpūva.
Priežiūra
Praktiškai vienintelis darbas per metus — nupjauti pernykščius stiebus.
Pjaunama anksti pavasarį, kovą, o ne rudenį. Tam yra dvi priežastys: sudžiūvę stiebai dekoratyvūs visą žiemą, o kartu jie saugo augalo šerdį nuo šalčio ir drėgmės.
Pjaunama paliekant 10–15 cm, prieš pasirodant naujiems ūgliams.
Tręšti nereikia. Perteklinis azotas duoda ištįsusius stiebus, kurie išgula.
Dalijimas
Kas 4–5 metus kero vidurys nunyksta. Tada pavasarį iškask, atskirk gyvybingas kraštines dalis ir pasodink iš naujo.
Stambių miskantų kerą dalinti sunku — dažnai reikia kirvio ar pjūklo.
Su kuo derinti
Dekoratyvinės žolės puikiai dera su rudbekijomis, ežiuolėmis, astromis ir šilokais. Visos jos gražios vasaros pabaigoje ir rudenį, o žiemą sukuria struktūrą tuščiame gėlyne.
Aukštus miskantus verta sodinti pavieniui kaip akcentą, o ne grupėmis — jie ir taip atkreipia dėmesį.
Šiltojo ir šaltojo sezono žolės
Dekoratyvinės žolės skirstomos pagal augimo laiką. Šaltojo sezono žolės – eraičinai, šluotsmilgės, viksvos – pradeda augti anksti pavasarį ir gražiausios būna pavasarį bei rudenį. Jas dalinti ir sodinti geriausia pavasarį ar rudenį. Šiltojo sezono žolės – miskantai, soros, plunksnažolės – pradeda augti vėlai, kai įšyla, o gražiausios būna vasaros pabaigoje ir rudenį. Jas dalinkite tik pavasarį, kai prasideda augimas.
Sezono kalendorius
| Laikas | Darbas |
|---|---|
| Kovas–balandis | Sausų stiebų nupjovimas |
| Balandis–gegužė | Dalijimas ir sodinimas |
| Vasara | Laistymas pirmaisiais metais |
| Rugpjūtis–spalis | Žydėjimas daugumai rūšių |
| Ruduo–žiema | Stiebai paliekami dekoratyvumui |
Žolės žiemą
Viena didžiausių dekoratyvinių žolių vertybių – žiemos sodas. Sausi stiebai su šerkšnu ar sniegu atrodo įspūdingai, o žiedynai juda vėjyje. Todėl rudenį jų nenupjaukite. Kad sniegas nesulaužytų aukštų kerų, juos galima surišti. Nupjaukite stiebus anksti pavasarį, kol dar neišaugę nauji lapai – 10–15 cm aukštyje.
Dažniausios klaidos
- Žolės sodinamos per tankiai – per 2–3 metus jos užauga dvigubai didesnės.
- Plintančios rūšys sodinamos be ribotuvo – užima gėlyną.
- Šiltojo sezono žolės dalinamos rudenį – jos dažnai neperžiemoja.
- Per daug tręšiama – stiebai ištįsta ir išvirsta.
Ar dekoratyvinės žolės plinta?
Dauguma sodinių veislių auga kuokštais ir neplinta. Bet kai kurios rūšys, pavyzdžiui dryžuotosios nendrės, plinta agresyviai – joms reikia ribotuvo.
Ar galima pjauti rudenį?
Galima, bet neverta. Pavasarinis pjovimas geresnis ir dekoratyviai, ir augalo sveikatai.
Kokios žolės tinka pavėsiui?
Viksvos, hakonechloos ir kai kurios melvenės gerai auga pusiau pavėsyje.
