Aronijos: nereiklus uogakrūmis ir gyvatvorė

Aronijos, arba juodavaisės šermukšlės, yra vienas nereikliausių uogakrūmių Lietuvoje. Jos atlaiko iki −35 laipsnių, auga beveik bet kokioje dirvoje ir dera kasmet be pertrūkių.

Sodinimas

Sodinama rudenį rugsėjį–spalį arba pavasarį balandį. Atstumas 2–2,5 m — suaugęs krūmas išsikeroja plačiai.

Aronija toleruoja ir pusiau pavėsį, bet saulėje uogos saldesnės ir jų daugiau. Dirvos reikalavimų praktiškai neturi, svarbu tik kad nebūtų nuolatinio vandens sąstovio.

Priežiūra

Genėjimas pradedamas vėlai: pirmus penkerius metus krūmas formuojasi pats. Vėliau kasmet išpjaunamos seniausios šakos, paliekant 10–12 skirtingo amžiaus.

Derlius

Uogos noksta rugpjūčio pabaigoje–rugsėjį. Prinokusios jos ilgai kabo ant krūmo nekrisdamos, todėl derlių galima rinkti iki spalio.

Vėliau nuskintos uogos saldesnės — po pirmų šalnų sumažėja sutraukiantis poskonis.

Suaugęs krūmas duoda 5–10 kg uogų. Jos tinka sultims, vynui, uogienėms ir džiovinimui.

Kaip gyvatvorė

Aronija dažnai sodinama kaip neformali gyvatvorė: ji tanki, rudenį lapai nusidažo ryškiai raudonai, o priežiūros beveik nereikia. Sodinant gyvatvorei atstumas mažinamas iki 1–1,2 m.

Sezono kalendorius

Genėjimas

Aronija dera ant 2–6 metų šakų. Kad krūmas nesutankėtų, kasmet pavasarį iškirpkite 2–3 seniausias šakas prie pat žemės ir pakeiskite jas stipriomis jaunomis atžalomis. Visas kitas atžalas pašalinkite. Gerai suformuotame krūme būna 15–20 įvairaus amžiaus šakų. Senus, apleistus krūmus galima atjauninti nukirpus visas šakas iki žemės – per 2–3 metus jie vėl pradeda derėti.

Panaudojimas

Šviežios aronijos uogos sutraukia burną dėl taninų, todėl dažniausiai jos perdirbamos. Uogos tinka sultims, sirupams, kompotams, džemams kartu su obuoliais ar slyvomis, taip pat džiovinti arbatai. Aronijų sultys suteikia sodrią tamsią spalvą kitų uogų ar obuolių sultims. Po šalnų ar užšaldytos uogos būna ne tokios sutraukiančios. Aronijos uogas galima džiovinti 50–60 °C temperatūroje džiovyklėje ar orkaitėje praviromis durelėmis.

Dekoratyvumas

Aronija ne tik vaiskrūmis – ji gražiai žydi baltais žiedynais pavasarį, o rudenį jos lapai nusidažo ryškiai raudonai. Todėl aronijos tinka laisvai augančioms gyvatvorėms ar sodybų pakraščiams. Krūmai atsparūs šalčiui, nereiklūs dirvai ir retai serga.

Dauginimas

Aroniją lengviausia padauginti šaknų atžalomis – jų kasmet išauga daug. Pavasarį ar rudenį atkaskite atžalą su šaknų gabalu ir persodinkite. Taip pat tinka atlankos ir žalieji auginiai vasarą. Iš sėklų išauginti augalai dažnai būna panašūs į motininį, tačiau pradeda derėti vėliau.

Kenkėjai ir ligos

Aronija – viena atspariausių vaiskrūmių ir paprastai auginama be jokio purškimo. Kartais jaunus ūglius apninka amarai, o rudenį uogas lesa strazdai ir varnėnai. Drėgnais metais uogos gali būti pažeistos monilinio puvinio – supuvusias kekes pašalinkite. Kadangi aronija giminiška obelims, ją kartais puola tie patys kenkėjai, pvz., obuolinis vaisėdis.

Tręšimas ir dirva

Aronija auga beveik bet kokioje dirvoje, net smėlingoje ar drėgnoje, ir pakenčia rūgštumą. Gausiam derliui pakanka kasmet pavasarį paskleisti komposto aplink krūmą. Sausomis vasaromis, kai bręsta uogos, krūmus verta palaistyti – tada uogos būna stambesnės ir sultingesnės.

Kaip laikyti uogas

Nuskintos aronijos uogos vėsioje vietoje išsilaiko kelias savaites. Kekes galima pakabinti vėsioje patalpoje – uogos pamažu vysta, bet nepūva. Šaldytos uogos išsilaiko iki metų ir tampa ne tokios sutraukiančios.