Svarainiai Lietuvoje auginami dviejų visiškai skirtingų augalų pavadinimu, ir tai dažnai painioja. Japoninis svarainis yra žemas krūmas su rūgščiais vaisiais, o tikrasis svarainis — nedidelis medis su stambiais kvapniais vaisiais.
Japoninis svarainis
Tai atspariausias variantas Lietuvai. Krūmas 1–1,5 m aukščio, žydi ryškiai oranžiniais žiedais gegužę, o vaisiai noksta rugsėjį–spalį.
| Parametras | Reikšmė |
|---|---|
| Sodinimas | Balandis arba rugsėjis |
| Vieta | Saulėta |
| Atstumas | 1,5 m |
| Derlius | 2–4 kg nuo krūmo |
| Atsparumas | Labai geras |
Vaisiai labai rūgštūs ir kieti, švieži nevalgomi. Juose daug vitamino C — daugiau nei citrinose, todėl jie dažnai vadinami šiaurės citrinomis.
Tikrasis svarainis
Reiklesnis šilumai, todėl Lietuvoje sėkmingiau auga pietiniuose rajonuose ir prie pastatų sienų.
Vaisiai stambūs, kvapnūs, gelsvi, sveria iki 300 g. Švieži irgi per kieti, bet virti ar kepti puikūs.
Priežiūra
Abu augalai nereiklūs. Genima anksti pavasarį, šalinant senas ir į vidų augančias šakas.
Japoninis svarainis dygliuotas, todėl genint reikia pirštinių. Jis dažnai naudojamas ir kaip neįžengiama gyvatvorė.
Panaudojimas
Vaisiai supjaustomi ir užpilami cukrumi — po kelių savaičių gaunamas rūgštus sirupas, tinkantis vietoje citrinos.
Taip pat tinka uogienei, želė ir džiovinimui. Prieš perdirbant sėklas būtina išimti.
Sezono kalendorius
| Laikas | Darbas |
|---|---|
| Kovas–balandis | Retinamasis genėjimas |
| Gegužė | Žydėjimas |
| Rugsėjo pabaiga – spalis | Vaisių rinkimas prieš stiprias šalnas |
| Spalis–lapkritis | Sodinimas |
Dekoratyvumas
Japoniniai svarainiai gražiai žydi gegužę, todėl dažnai sodinami kaip žemos gyvatvorės, šlaitų sutvirtinimui ar vienkiečiai krūmai. Dygliai apsaugo nuo nepageidaujamų lankytojų.
Sodinimas ir genėjimas
Japoninius svarainius sodinkite saulėtoje vietoje, laidžioje, neutralioje ar šiek tiek rūgščioje dirvoje. Kalkingoje dirvoje lapai gali gelsti dėl chlorozės. Gyvatvorei sodinkite 50–80 cm atstumais. Krūmai genimi po žydėjimo: iškirpkite senas, 5–6 metų šakas, kurios dera prasčiau, ir išretinkite krūmo vidurį. Gyvatvorę kirpkite iškart po žydėjimo, kad nenukirptumėte kitų metų žiedpumpurių.
Ligos ir kenkėjai
Svarainiai serga retai. Kartais jaunus ūglius apninka amarai, o drėgnais metais vaisiai gali pūti nuo monilinio puvinio. Pažeistus vaisius pašalinkite. Svarainiai yra obelų giminaičiai, todėl gali būti jautrūs bakterinei degligei – jei ūgliai staiga pajuoduoja ir nuvysta, juos iškirpkite iki sveikos medienos.
Laikymas
Nuskinti japoninio svarainio vaisiai vėsioje vietoje išsilaiko 1–2 mėnesius ir per tą laiką pagelsta bei tampa dar kvapnesni. Keli vaisiai dubenyje kambaryje maloniai kvepia. Supjaustytus vaisius galima užšaldyti arba išdžiovinti.
Dauginimas
Japoninius svarainius galima dauginti sėklomis, atžalomis ir auginiais. Rudenį iš prinokusių vaisių išimtas sėklas pasėkite iš karto lauke arba stratifikuokite šaltyje 2–3 mėnesius. Paprasčiau dauginti šaknų atžalomis – pavasarį jas atkaskite ir persodinkite. Veislinius augalus geriau dauginti vegetatyviškai.
Kada rinkti vaisius?
Prieš pirmas šalnas, spalį. Nunokę jie tampa geltoni ir stipriai kvepia.
Ar japoninis svarainis dygliuotas?
Dauguma veislių — taip. Yra ir bedyglių, jos patogesnės, bet gyvatvorei tinka mažiau.
Ar svarainiui reikia apdulkintojo?
Japoniniai svarainiai geriau dera, kai šalia auga keli krūmai – kryžminis apdulkinimas padidina derlių.
Ar japoninio svarainio vaisius galima valgyti žalius?
Dažniausiai ne – jie labai rūgštūs ir kieti, todėl perdirbami su cukrumi, džemams ar arbatai.
