Monilinis vytulys yra dažniausia vyšnių ir trešnių liga Lietuvoje. Būdingas požymis — šakos su žiedais ir lapais nuvysta staiga, per kelias dienas, tarsi apdegusios ugnimi, bet lieka kaboti ant medžio.
Kaip atpažinti
| Ką matai | Kada |
|---|---|
| Žiedai ruduoja ir nenukrenta | Gegužė, po žydėjimo |
| Jaunos šakelės su lapais nuvysta | Gegužė–birželis |
| Nudžiūvę lapai lieka kaboti | Visą vasarą |
| Vaisiai pūva ir sudžiūsta ant šakų | Liepa–rugpjūtis |
| Ant kamieno atsiranda dervos lašų | Vasara |
Svarbiausias skiriamasis požymis: nudžiūvę lapai nenukrenta. Nušalusios ar nulūžusios šakos lapus numeta, o sergančios — laiko.
Kaip plinta
Grybas patenka į medį per žiedą žydėjimo metu ir keliauja šakele žemyn. Todėl užkrėtimas įvyksta gegužę, o simptomai matomi po 2–3 savaičių.
Pavojingiausias oras — drėgnas ir vėsus žydėjimo metu. Lietingas gegužės savaitgalis dažnai nulemia visą sezoną.
Grybas žiemoja nudžiūvusiose šakose ir sudžiūvusiuose vaisiuose, likusiuose ant medžio.
Ką daryti
Svarbiausia — išpjauti. Pažeistas šakas pjauk 15–20 cm žemiau matomos ribos, į sveiką medieną.
Pjauti reikia sausu oru ir iškart nuvalyti įrankius — grybas lieka ant sekatoriaus ir perneša ligą į kitą medį.
Pjūvius uždenk sodo tepalu.
Išpjautas šakas sudegink arba išvežk. Palikus jas sode ar kompostinėje, kitąmet infekcija grįš.
Sudžiūvę vaisiai
Vadinamosios mumijos — sudžiūvę, pajuodę vaisiai, likę kaboti — yra pagrindinis žiemojimo šaltinis.
Juos būtina nurinkti rudenį, nors tai ir varginantis darbas. Vienas paliktas vaisius pavasarį gali užkrėsti visą medį.
Prevencija
- Retinti vainiką, kad greičiau džiūtų po lietaus
- Nesodinti vyšnių tankiai ir žemumose, kur kaupiasi rūkas
- Rudenį surinkti visus nukritusius ir sudžiūvusius vaisius
- Vengti azoto pertekliaus — vešlūs ūgliai jautresni
- Rinktis atsparesnes veisles sodinant naują medį
Ko tikėtis
Visiškai atsikratyti moniliozės sode, kuriame ji įsigalėjo, sunku. Bet nuosekliai pjaunant pažeistas šakas ir renkant mumijas, per 2–3 metus pažeidimai sumažėja iki nereikšmingų.
