Geltonasis vilkdalgis yra vietinis Lietuvos augalas, augantis upių ir ežerų pakrantėse. Sodo tvenkinyje jis vertinamas dėl dviejų dalykų: ryškaus žydėjimo birželį ir gebėjimo valyti vandenį.
Vieta
| Parametras | Reikšmė |
|---|---|
| Sodinimas | Gegužė arba rugsėjis |
| Gylis | 0–40 cm vandens |
| Vieta | Saulė arba pusiau pavėsis |
| Atstumas | 50–60 cm |
| Aukštis | 80–150 cm |
Augalas prisitaiko plačiai: auga ir seklumoje, ir tiesiog drėgnoje pakrantės dirvoje.
Plitimas — svarbiausias niuansas
Geltonasis vilkdalgis auga sparčiai ir plinta storais šakniastiebiais. Per kelerius metus jis gali užimti visą tvenkinio pakrantę ir nustelbti kitus augalus.
Sprendimas — sodinti į tinklinį krepšį, o ne tiesiai į gruntą. Krepšys riboja plitimą ir leidžia augalą lengvai iškelti dalijimui.
Kai kuriose šalyse jis dėl šio agresyvumo laikomas invaziniu.
Vandens valymas
Tai vienas efektyviausių augalų, imančių iš vandens azotą ir fosforą.
Praktiškai tai reiškia mažiau dumblių: augalas suvartoja maistines medžiagas, kuriomis jie mistų.
Dėl to jis dažnai sodinamas prie tvenkinio įtekėjimo vietų ir natūralaus valymo zonose.
Priežiūra
Nužydėjusius žiedstiebius nupjauk — kitaip augalas subrandins sėklas ir pasisės.
Rudenį lapus galima nupjauti arba palikti iki pavasario — žiemą jie dekoratyvūs.
Kas 3–4 metus kerą reikia dalinti, kitaip jis sutankėja ir žydi prasčiau.
Įspėjimas
Visos augalo dalys, ypač šakniastiebis, yra nuodingos. Sultys gali dirginti odą, todėl dirbti reikia su pirštinėmis.
Kaip atpažinti
Geltonasis (pelkinis) vilkdalgis – savaiminis Lietuvos augalas, auga upių, ežerų ir tvenkinių pakrantėse. Jis užauga iki 1–1,5 m, turi kardiškus lapus ir ryškiai geltonus žiedus, žydi birželį. Tai vienas patikimiausių augalų tvenkinio pakraščiui, kuris pakenčia ir sekliame vandenyje, ir drėgnoje dirvoje.
Sezono kalendorius
| Laikas | Darbas |
|---|---|
| Gegužė | Sodinimas, dalijimas |
| Birželis | Žydėjimas |
| Liepa | Sėklų dėžučių nupjovimas (plitimui riboti) |
| Rugpjūtis–rugsėjis | Dalijimas |
| Ruduo | Pageltusių lapų nupjovimas |
Nauda tvenkiniui
Vilkdalgio šaknys sugeria maisto medžiagų perteklių iš vandens, todėl mažiau dumblių. Tankūs kerai sutvirtina krantą ir suteikia slėptuvę varlėms bei vandens vabzdžiams. Augalas nuodingas, todėl auginti jį ten, kur ganosi gyvuliai, nereikėtų.
Ar galima kasti iš gamtos?
Nerekomenduojama. Įsigijus iš prekiautojų išvengsi ir ligų, ir nereikalingos žalos gamtai.
Kuo skiriasi nuo sodinių vilkdalgių?
Barzdotieji sodiniai vilkdalgiai auga sausoje dirvoje ir drėgmės nepakenčia. Geltonasis, priešingai, auga vandenyje.
Ar geltonasis vilkdalgis auga sausoje vietoje?
Auga, bet žydi skurdžiau. Geriausia – drėgna dirva ar seklus vanduo.
