Braškės džiūsta dėl kelių skirtingų priežasčių, ir svarbiausia atskirti, ar džiūsta atskiri augalai, ar visa lysvė, ir ar tai vyksta staiga, ar palaipsniui.
Diagnostika
| Ką matai | Priežastis |
|---|---|
| Staiga nuvysta pavieniai augalai | Verticiliozė arba fitoftorozė |
| Palaipsniui gelsta ir džiūsta visa lysvė | Sena lysvė, išsekusi dirva |
| Vysta karštą dieną, vakare atsigauna | Sausra |
| Lapai su rudomis dėmėmis | Dėmėtligės |
| Uogos pūva, lapai sveiki | Pilkasis puvinys |
| Deformuoti lapai, augalas smulkus | Erkės arba virusai |
Verticiliozė
Pavojingiausia priežastis. Augalas staiga nuvysta, dažnai vienoje pusėje, ir nebeatsigauna. Perpjovus šaknies kaklelį matyti rusvi žiedai.
Liga plinta per dirvą, o rizika didžiausia, jei braškės pasodintos po bulvių arba pomidorų.
Sprendimas: pažeistus augalus pašalinti su šaknimis, o naują lysvę įrengti kitoje vietoje, kur bent ketverius metus neaugo bulvinių šeimos augalai.
Sena lysvė
Braškės vienoje vietoje derlingos 3–4 metus. Vėliau derlius krenta, augalai silpsta, o ligų kiekis dirvoje kaupiasi.
Tai ne liga, o normalus ciklas. Ketvirtais metais lysvę reikia keisti, o naujus augalus imti iš sveikų, jaunų motininių augalų ūsų.
Sausra ir rugsėjo laistymas
Braškių šaknys paviršinės. Vasaros sausra sukelia vytimą, o rugsėjo sausra pakenkia kitų metų derliui, nes tuo metu formuojasi žiedpumpuriai.
Rugsėjį braškes būtina laistyti, net jei uogų jau nebėra. Tai dažniausiai praleidžiamas darbas.
Mulčias ir puvinys
Šiaudų mulčias sumažina pilkąjį puvinį, nes uogos neliečia drėgnos žemės. Bet po mulčiu mėgsta slėptis šliužai, todėl lysvę reikia periodiškai tikrinti.
Po derliaus
Liepos pabaigoje nupjauk senus lapus, palikdamas širdelę, ir išnešk juos iš daržo. Tai atnaujina augalą ir smarkiai sumažina ligų kiekį kitiems metams.
Tuo pačiu metu patręšk ir palaistyk — augalas ims formuoti kitų metų žiedpumpurius.
Braškių lysvės amžius ir derlius
Braškės vienoje vietoje gausiausiai dera antraisiais ir trečiaisiais metais. Ketvirtaisiais metais krūmai sutankėja, uogos smulkėja, o ligų sukėlėjų dirvoje padaugėja. Dažnai džiūvimą lemia ne viena liga, o paprasčiausiai per sena lysvė. Todėl naujas lysves verta sodinti nuolat: kasmet pasodinti vieną naują lysvę ir panaikinti seniausią.
Patikrinimo eiga
- Išraukite vieną džiūstantį krūmą ir apžiūrėkite šaknis. Rudos, pūvančios šaknys rodo šaknų puvinį ar perlaistymą.
- Perpjaukite širdelę išilgai. Rusvai ruda spalva viduje dažnai rodo vytulį.
- Patikrinkite, ar šaknų negraužia lervos – grambuolio lervos (baltos, lenktos) gali nukirsti šaknis.
- Įvertinkite dirvą: ar ji ne per sausa ir ne per šlapia, ar krūmai ne per giliai pasodinti.
Kaip sodinti, kad nedžiūtų
- Sodinkite taip, kad širdelė būtų lygiai su dirvos paviršiumi – ne giliau ir ne aukščiau.
- Rinkitės sveikus daigus iš patikimų medelynų arba savo jaunus ūsus nuo sveikiausių krūmų.
- Nesodinkite po bulvių, pomidorų ar braškių – jie turi bendrų dirvos ligų.
- Pirmas dvi savaites po sodinimo laistykite kasdien arba kas antrą dieną.
Daugiau apie braškių auginimą rasite braškių puslapyje.
Ar galima braškes sodinti po bulvių?
Nerekomenduojama. Bulvės ir pomidorai palieka dirvoje verticiliozės sukėlėjus.
Kiek metų braškės dera vienoje vietoje?
Optimaliai ketverius: pirmi įsišaknijimui, du pilno derliaus, ketvirti mažesni.
Ar galima atgaivinti išdžiūvusį braškės krūmą?
Jei širdelė gyva ir žalia, krūmas dažnai atsigauna palaistytas ir nupjovus sausus lapus. Jei širdelė ruda ar sausa, krūmą geriau pašalinti.
