Juodoji dėmėtligė yra dažniausia rožių liga Lietuvoje. Ji nenužudo augalo iš karto, bet kasmet jį silpnina: rožė netenka lapų vidurvasarį, prasčiau žiemoja ir mažiau žydi.
Kaip atpažinti
Ant lapų viršaus atsiranda juodos ar tamsiai rudos dėmės su nelygiais, spinduliškais kraštais. Aplink jas lapas pagelsta.
Liga pradeda nuo apatinių lapų ir kyla aukštyn. Pažeisti lapai nukrenta, o stipriai sergantis krūmas iki rugpjūčio gali likti beveik plikas.
Kada pasirodo
Nuo birželio, po ilgesnių lietų. Grybui reikia, kad lapas išliktų šlapias bent 7 valandas — todėl lemiamas veiksnys yra ne lietus, o tai, kaip greitai lapai nudžiūva.
Būtent dėl to vakarinis laistymas yra viena dažniausių priežasčių.
Ką daryti
- Pažeistus lapus skink ir išnešk, ne į kompostą
- Nukritusius lapus po krūmu surink — juose grybas žiemoja
- Laistyk tik po šaknimis, ryte
- Praretink krūmą, kad oras judėtų
- Mulčiuok — mulčias stabdo sporų purslus nuo dirvos
Nurinkti lapai yra svarbiausia priemonė. Liga grįžta būtent iš praėjusių metų lapų, likusių po krūmu.
Prevencija
Vieta. Rožėms reikia saulėtos, gerai vėdinamos vietos. Rytinė saulė vertingiausia, nes greitai nudžiovina rasą.
Atstumas. Tankiai susodintos rožės serga daug dažniau. Tarp krūmų palik bent 50–60 cm.
Veislė. Skirtumas tarp veislių didžiulis. Kraštovaizdinės ir senovinės rožės dažnai beveik neserga, o kai kurios arbatinės hibridinės serga kasmet.
Tręšimas. Azoto perteklius duoda minkštus, jautrius lapus. Antroje vasaros pusėje verta pereiti prie kalio.
Ruduo
Rudenį po rožėmis būtina išgrėbti visus lapus, o viršutinį mulčio sluoksnį pakeisti nauju.
Tai vienintelis darbas, kuris kitais metais duoda didžiausią skirtumą.
Kada liga rimta
Vieni kiti lapai su dėmėmis — normalu. Rimta, kai krūmas kasmet netenka daugiau nei pusės lapijos iki rugpjūčio.
Tokiu atveju verta ne kovoti toliau, o pakeisti veislę atsparesne.
Atsparumas ir veislių pasirinkimas
Rožių jautrumas juodajai dėmėtligei labai skiriasi. Daugelis senesnių arbatinių hibridų ir geltonžiedžių veislių serga kasmet, o šiuolaikinės parkinės ir dengiamosios rožės, ypač pažymėtos ADR ženklu (Vokietijos rožių vertinimo sertifikatas), yra daug atsparesnės. Jei nuolat kovojate su liga, ilgainiui paprasčiausia keisti jautrias veisles atsparesnėmis.
Sezono darbų planas
| Laikas | Darbas |
|---|---|
| Balandis | Pavasarinis genėjimas: pašalinti ūglius su tamsiomis dėmėmis ant žievės |
| Gegužė | Mulčiuoti po krūmais, kad lietaus lašai neneštų sporų nuo dirvos ant lapų |
| Birželis–rugpjūtis | Kas savaitę šalinti pažeistus lapus, laistyti tik prie šaknų |
| Spalis–lapkritis | Surinkti visus nukritusius lapus ir juos sunaikinti |
Kuo liga skiriasi nuo kitų problemų
Juodosios dėmėtligės dėmės yra apvalios, juodai violetinės, su spinduliuojančiais, tarsi plunksniniais kraštais. Aplink jas lapas pagelsta ir greitai nukrinta. Jei dėmės smulkios, rudos, o lapo apačioje matyti oranžinės pagalvėlės – tai rūdys. Jei lapai padengti baltomis apnašomis – miltligė. Pageltę apatiniai lapai be dėmių dažnai rodo maisto medžiagų trūkumą ar sausrą, o ne ligą.
Stipriai nusilpusi rožė prasčiau žiemoja, todėl kova su dėmėtlige yra ir žiemojimo sėkmės sąlyga.
Ar liga pereina į kitus augalus?
Ne, juodoji dėmėtligė pažeidžia tik rožes.
Ar galima genėti sergantį krūmą?
Taip, praretinimas net naudingas. Tik po to nuvalyk įrankius.
Ar galima kompostuoti rožių lapus?
Sveikus – taip, o dėmėtlige sirgusius geriau nekompostuoti. Namų komposte temperatūra dažnai nebūna pakankamai aukšta, kad sunaikintų grybo sporas.
