Tujos yra populiariausi gyvatvorės ir akcentiniai augalai Lietuvos soduose. Jos nereiklios, bet turi dvi silpnas vietas: sausrą vasarą ir vasario saulę, kuri nudegina spyglius.
Sodinimas
| Parametras | Reikšmė |
|---|---|
| Laikas | Balandis–gegužė arba rugsėjis |
| Vieta | Saulėta arba pusiau pavėsinga |
| Dirva | Derlinga, drėgna, drenuota |
| Atstumas gyvatvorei | 50–70 cm |
| Atstumas pavieniui | 1,5–2 m |
Sodinant būtina išardyti šaknų gumulą — konteineryje augusios šaknys auga ratu ir taip pat toliau augs, o augalas po kelerių metų nudžiūs.
Šaknies kaklelis lieka dirvos lygyje. Per giliai pasodinta tuja gelsta ir merdi.
Laistymas
Tai svarbiausias priežiūros darbas. Tujos turi paviršines šaknis ir sausrą pakenčia blogai, ypač pirmus trejus metus.
Vasarą laistyk gausiai, po 20–30 litrų augalui kartą per savaitę. Prie sienų ir po stogo lašais augančios tujos kenčia labiausiai.
Rudeninis laistymas spalį svarbesnis nei vasarinis — nuo jo priklauso, ar žiemą spygliai nenudegs.
Žiemos nudegimas
Vasario saulė kaitina spyglius, jie ima garinti drėgmę, o įšalusios šaknys jos nepateikia. Rezultatas — ruda pietinė pusė.
Apsauga: gausus rudens laistymas, mulčias ir pridengimas agrotekstile iš pietų pusės vasarį.
Kirpimas
Kirpti galima nuo gegužės iki rugpjūčio. Vėliau nebekirpk — nauji ūgliai nespės sumedėti.
Svarbi taisyklė: kirpti galima tik jaunus ūglius. Į seną, bespyglę medieną pjauti negalima — ten nauji ūgliai neatauga niekada.
Gyvatvorę formuok platesnę apačioje nei viršuje, kad apatinės šakos gautų šviesos.
Veislių pasirinkimas
Lietuvoje auginamos vakarinės tujos veislės. Kolonines, tankias veisles, kaip ‘Smaragd’, rinkitės gyvatvorėms – jos auga lėčiau, bet žiemą išlaiko spalvą. ‘Brabant’ auga greitai, tačiau reikalauja dažnesnio kirpimo ir žiemą dažnai paruduoja. Rutulinės veislės (pvz., ‘Danica’, ‘Golden Globe’) tinka mažiems sodams ir kapavietėms.
Sezono kalendorius
| Laikas | Darbas |
|---|---|
| Balandis | Pridengimo nuėmimas, tręšimas spygliuočių trąša |
| Gegužė | Sodinimas |
| Birželis | Pirmas kirpimas |
| Rugpjūtis | Antras kirpimas (ne vėliau) |
| Spalis | Gausus laistymas prieš įšalą |
| Žiema | Sniego nukratymas |
Kodėl tujos ruduoja
Ruduojančios tujos – dažniausias klausimas. Priežastys: žiemos ir pavasario saulės nudegimas, sausra, šunų šlapimas, per daug druskos, grybinės ligos ar natūralus vidinių šakelių senėjimas rudenį. Jei paruduoja tik vidinės šakelės rudenį, tai normalu. Jei paruduoja viršūnės ar pietinė pusė pavasarį – greičiausiai saulės nudegimas. Daugiau apie tai – straipsnyje kodėl tujos gelsta.
Tręšimas
Tujos nereikalauja daug trąšų, tačiau gyvatvorės, kurios dažnai kerpamos, netenka daug maisto medžiagų. Pavasarį patręškite specialia spygliuočių trąša su magniu – jo trūkumas pasireiškia gelstančiais spygliais. Antrą kartą galima tręšti birželio pabaigoje. Nuo rugpjūčio azoto nenaudokite – nauji ūgliai nespėja sumedėti. Šviežio mėšlo ir pelenų dideliais kiekiais nedėkite.
Ligos ir kenkėjai
Dažniausios tujų problemos – grybinės ligos, sukeliančios ūglių galiukų rudavimą ir džiūvimą, bei kenkėjai: tujinis kandis, kurio vikšrai išgraužia ūglių vidų, ir amarai. Pažeistus ūglius iškirpkite iki sveikos dalies ir sunaikinkite. Grybinių ligų mažiau, kai augalai nesodinami per tankiai ir gyvatvorė kerpama sausu oru. Šunų šlapimas gyvatvorės apačioje sukelia rudas dėmes – tokiose vietose padeda apsauginė tvorelė.
Kaip pasodinti gyvatvorę
Gyvatvorei iškaskite 50–60 cm pločio ir 40–50 cm gylio tranšėją, užpildykite ją derlinga žeme su kompostu. Sodinkite tujas tame pačiame gylyje, kaip augo vazone, gausiai palaistykite ir pamulčiuokite. Pirmus du sezonus laistykite reguliariai, ypač sausomis savaitėmis ir rudenį prieš įšalą.
Kodėl tujos ruduoja iš vidaus rudenį?
Tai natūralus procesas – augalas numeta senas vidines šakeles. Jei išorė žalia, viskas gerai.
Ar tujos tinka prie kelio?
Prastai. Druska ir dulkės jas alina. Ten geriau skroblai arba dygliuoti krūmai.
Kiek tujų sodinti gyvatvorei?
Koloninių veislių – 2–3 augalus metrui, kad greitai susiglaustų.
