Petunijos yra populiariausios vienmetės gėlės balkonams ir vazonams. Jos žydi nuo birželio iki šalnų, bet tik tuo atveju, jei gauna pakankamai maisto — būtent tręšimas dažniausiai ir lemia skirtumą.
Sėja daigams
Sėjama vasario pabaigoje–kovo pradžioje. Nuo sėjos iki žydėjimo praeina 10–12 savaičių.
Sėklos labai smulkios ir dygimui reikia šviesos, todėl jos neužberiamos — tik lengvai prispaudžiamos prie drėgno substrato paviršiaus ir uždengiamos stiklu ar plėvele.
Dygimui reikia 22–24 laipsnių. Sudygus temperatūrą sumažink iki 18–20 ir būtinai duok apšvietimą — be jo daigai ištįsta per savaitę.
Sodinimas
| Parametras | Reikšmė |
|---|---|
| Į lauką | Gegužės pabaiga, po šalnų |
| Vazono tūris | Bent 3–5 l vienam augalui |
| Vieta | Saulėta, bent 6 val. |
| Atstumas lysvėje | 25–30 cm |
Dažniausia klaida — per daug augalų viename vazone. Trys petunijos dviejų litrų vazone konkuruos ir žydės prastai.
Tręšimas — svarbiausia
Petunijos yra vienos daugiausiai maisto reikalaujančių vienmečių gėlių. Vazone atsargos išsenka per 4–6 savaites.
Nuo liepos tręšk kas 7–10 dienų skystomis trąšomis žydintiems augalams. Be to augalas išsikeroja, o žiedų būna vis mažiau.
Gnybimas
Kai daigas turi 5–6 lapelius, nugnybk viršūnę — augalas ims šakotis ir bus tankesnis.
Vasaros viduryje, jei petunija ištįso ir apačioje pliksta, patrumpink ūglius trečdaliu. Po 2–3 savaičių ji vėl žydės gausiai.
Laistymas
Vazone karštą dieną gali prireikti laistyti du kartus. Laistyk po šaknimis, ne ant žiedų — sudrėkę žiedai suglemba ir tampa gleivėti.
Nužydėjusius žiedus su sėklinėmis dėžutėmis reguliariai nuskink. Ampelinės ir smulkiažiedės veislės to nereikalauja.
Petunijų tipai
Petunijos skirstomos į kelias grupes. Stambiažiedės (grandiflora) turi didelius, iki 10 cm žiedus, tačiau jautresnės lietui. Gausiažiedės (multiflora) – smulkesniais žiedais, bet jų daugiau ir jos atsparesnės blogam orui. Svyrančiosios (surfinijos ir kitos) sudaro ilgus, krentančius ūglius – tinka kabantiems vazonams ir balkonams. Kalibrachoos panašios į mažas petunijas, bet tai atskira gentis.
Sezono kalendorius
| Laikas | Darbas |
|---|---|
| Vasario vidurys – kovas | Sėja daigams su papildomu apšvietimu |
| Balandis | Pikavimas, viršūnių nugnybimas |
| Gegužės vidurys | Išnešimas į lauką po šalnų |
| Birželis–rugsėjis | Žydėjimas, tręšimas kas savaitę |
| Liepa | Patrumpinimas, jei ištįso |
Kaip atgaivinti ištįsusias petunijas
Liepą, kai petunijos ištįsta ir ūglių pagrinduose lieka mažai žiedų, patrumpinkite ūglius per pusę ar trečdalį. Patręškite ir palaistykite – po 2–3 savaičių augalai vėl sutankėja ir žydi iki rudens. Reguliariai šalinkite nužydėjusius žiedus su sėklų dėžutėmis.
Ligos ir kenkėjai
Petunijas dažniausiai puola amarai, baltasparniai ir voratinklinės erkės, ypač balkonuose karštomis vasaromis. Kas savaitę apžiūrėkite lapų apačią, kenkėjus nuplaukite vandens srove. Daigų stadijoje pavojinga juodoji kojelė – daigų stiebeliai prie žemės patamsėja ir nulinksta. Jos išvengsite naudodami švarų substratą, nelaistydami per gausiai ir vėdindami.
Petunijos balkone ir kabančiuose vazonuose
Vienam augalui reikia 3–5 litrų substrato. Į 80 cm ilgio balkono dėžę sodinkite 4–5 augalus, į 30 cm skersmens kabantį vazoną – 3. Naudokite kokybišką substratą su ilgai veikiančia trąša ir vandenį sulaikančiu priedu. Karštomis dienomis kabantiems vazonams gali prireikti laistymo du kartus per dieną. Svyrančiosios petunijos labiausiai mėgsta pietinius ir vakarinius balkonus.
Dauginimas auginiais
Svyrančiųjų ir kitų vegetatyviškai dauginamų veislių iš sėklų neišauginsite – jas dauginkite auginiais. Nupjaukite 6–8 cm ūglių viršūnes, pašalinkite apatinius lapus ir įsmeikite į drėgną substratą. Šaknys išauga per 1–2 savaites.
Kodėl petunija nustojo žydėti liepą?
Beveik visada dėl maisto trūkumo. Patręšk ir patrumpink ūglius – po poros savaičių atsigaus.
Ar petunijas galima išsaugoti žiemai?
Galima, laikant vėsiai ir šviesiai, bet praktiškai lengviau kasmet auginti naujas.
