Flioksai yra vieni nereikliausių daugiamečių gėlių Lietuvos darželyje: jie žiemoja be jokios priedangos, žydi ilgai ir kvepia. Vienintelė nuolatinė problema — miltligė, atsirandanti dėl per tankaus sodinimo.
Sodinimas
Sodinama pavasarį balandį–gegužę arba rugpjūčio pabaigoje–rugsėjį. Rudeninis sodinimas patogesnis: augalas iki šalčių įsišaknija ir kitą vasarą žydi pilnai.
Vieta saulėta arba lengvai pavėsinga. Karštose pietinėse vietose žiedai išblunka greičiau, todėl rytinė saulė geriausia.
Atstumas tarp augalų 40–50 cm. Tai svarbu ne dėl vietos, o dėl oro cirkuliacijos — tankiai susodinti flioksai serga miltlige beveik neišvengiamai.
Miltligė
Liepos pabaigoje ant lapų atsiranda balta apnaša, prasidedanti nuo apatinių lapų. Prevencija veiksmingesnė nei purškimas:
- Retas sodinimas ir kero retinimas pavasarį — palik 5–6 stiebus
- Laistymas po šaknimis, ne ant lapų
- Vengti azoto pertekliaus
- Rudenį nupjauti ir išnešti visus stiebus
Priežiūra
Flioksai turi paviršines šaknis, todėl labai jautrūs sausrai. Sausą vasarą laistyk gausiai, po 15–20 litrų kvadratiniam metrui, ir mulčiuok.
Nužydėjusius žiedynus nupjauk — dalis veislių tada išleidžia antrą, mažesnę žydėjimo bangą rugsėjį.
Dalijimas
Kas 4–5 metus keras iš vidaus pradeda retėti ir žiedynai smulkėja. Tada iškask, atskirk kraštines, jauniausias dalis ir pasodink, o senstantį vidurį išmesk.
Dalinti geriausia rugpjūčio pabaigoje arba anksti pavasarį.
Flioksų rūšys
Gėlynuose dažniausiai auginami šluotelinis flioksas – aukštas, iki 1 metro, su dideliais, kvapniais žiedynais vasaros viduryje – ir žemaūgiai dengiantys flioksai. Ylalapis flioksas sudaro tankius kilimėlius ir pražysta gegužę, todėl puikiai tinka alpinariumams ir šlaitams. Išskėstasis flioksas mėgsta pusiau pavėsį ir žydi pavasarį melsvais žiedais. Šluotelinių flioksų veislių yra labai daug, o šiuolaikinėse dažnai nurodomas atsparumas miltligei.
Sezono kalendorius
| Laikas | Darbas |
|---|---|
| Balandis | Kerų retinimas: paliekama 5–7 stipriausių stiebų |
| Gegužė | Tręšimas, mulčiavimas |
| Birželis | Laistymas sausros metu prie šaknų |
| Liepa–rugpjūtis | Žydėjimas, nužydėjusių žiedynų nukirpimas |
| Rugsėjis | Dalijimas ir persodinimas |
| Spalis–lapkritis | Stiebų nupjovimas ir sunaikinimas |
Dauginimas
Paprasčiausias būdas – dalyti kerą rudenį ar pavasarį. Tačiau flioksus galima dauginti ir stiebų auginiais: gegužę–birželį nupjaukite jaunų ūglių viršūnes su 2–3 lapų mazgais, pašalinkite apatinius lapus ir įsmeikite į drėgną smėlio ir durpių mišinį pavėsyje. Šaknys išauga per 2–3 savaites. Jei kero šaknis pažeidė nematodai, dauginkite šaknų auginiais – šaknyse stiebų nematodų nebūna.
Dažniausios klaidos
- Flioksai sodinami sausoje, saulės išdegintoje vietoje – jie mėgsta drėgną, derlingą dirvą.
- Krūmas per tankus – blogai vėdinamas ir greičiau serga miltlige.
- Rudenį stiebai paliekami – juose žiemoja ligų sukėlėjai.
Tręšimas ir laistymas
Šluoteliniai flioksai mėgsta derlingą, drėgną dirvą. Pavasarį paskleiskite komposto, birželį patręškite kompleksine trąša, o formuojantis pumpurams – kalio ir fosforo trąša. Laistykite gausiai, prie šaknų, ypač karštomis savaitėmis – sausra ir karštis yra pagrindinės miltligės priežastys. Mulčias padeda išlaikyti drėgmę.
Kaip pratęsti žydėjimą
Nužydėjusius žiedynus nukirpkite iki pirmųjų lapų – tada šoniniuose ūgliuose dažnai išsiskleidžia nauji, smulkesni žiedynai. Dalį stiebų birželio pradžioje galima patrumpinti trečdaliu – jie pražys 2–3 savaitėmis vėliau, todėl visas kerelis žydės ilgiau.
Ar flioksus reikia dengti žiemai?
Ne. Daugiamečiai flioksai Lietuvoje žiemoja be priedangos. Užtenka rudenį nupjauti stiebus iki 5 cm.
Kodėl apatiniai lapai nudžiūva?
Dažniausiai dėl sausros arba miltligės. Mulčias išsprendžia pirmą priežastį, retinimas — antrą.
Kodėl flioksų lapai susisuka ir stiebai deformuojasi?
Tai gali būti stiebų nematodai. Pažeistus augalus pašalinkite kartu su žeme ir toje vietoje kelerius metus flioksų nesodinkite.
Ar flioksai tinka puokštėms?
Taip, šluotelinių flioksų žiedynai vazoje laikosi apie savaitę. Skinkite, kai žydi trečdalis žiedų.
