Buksmedis yra klasikinis formuojamų gyvatvorių ir figūrų augalas. Jis lėtai auga, gerai laikosi formos ir toleruoja pavėsį, bet Lietuvoje reikalauja žiemos apsaugos.
Auginimas
| Parametras | Reikšmė |
|---|---|
| Sodinimas | Gegužė arba rugsėjis |
| Vieta | Pusiau pavėsis, apsaugota nuo vėjo |
| Dirva | Derlinga, kalkinga, drenuota |
| Atstumas gyvatvorei | 20–25 cm |
| Augimo greitis | 10–15 cm per metus |
Buksmedis auga lėtai — tai ir privalumas, ir trūkumas. Gyvatvorė formuojasi kelerius metus, bet vėliau reikalauja mažai kirpimo.
Žiemojimas
Lietuvoje buksmedis peržiemoja, bet nukenčia nuo vasario saulės ir šalto vėjo — lapai paruduoja arba nubąla.
Apsauga: rudeninis laistymas, mulčias ir pridengimas agrotekstile vasarį. Jauniems augalams tai praktiškai būtina.
Vazonuose auginami buksmedžiai žiemai nešami į nešildomą, bet apsaugotą vietą — vazone šaknys iššąla greičiau nei žemėje.
Kirpimas
Kerpama du kartus per sezoną: gegužės pabaigoje ir liepos pabaigoje.
Po rugpjūčio nebekirpk — nauji ūgliai nespės subręsti ir žiemą nušals.
Kerpant sausą saulėtą dieną pjūviai gali apdegti. Geriausia kirpti debesuotą dieną arba vakare.
Buksmedžio ligos
Pagrindinė grėsmė — buksmedžių vytulys, grybinė liga, pasireiškianti tamsiomis dėmėmis ant lapų ir juodais dryžiais ant ūglių. Augalas nuplinka nuo apačios.
Prevencija: retas sodinimas, laistymas po šaknimis, gera oro cirkuliacija ir kritusių lapų šalinimas.
Antra problema — buksmedinis ugniukas, kurio vikšrai per savaitę gali nugraužti visą augalą. Vikšrus renkant rankomis anksti pastebėtą invaziją dar galima suvaldyti.
Alternatyvos
Jei ligos kartojasi, buksmedį galima pakeisti panašiai atrodančiais, bet atsparesniais augalais — smulkialapiais ligustrais arba kalninėmis pušelėmis žemoms formoms.
Buksmedžio kandis
Pastaraisiais metais didžiausia buksmedžių problema Lietuvoje – buksmedžio kandis. Jos žalsvi vikšrai su juodomis juostelėmis per kelias savaites gali nugraužti visą augalą. Apžiūrėkite krūmus nuo gegužės – ieškokite voratinklių, žalių ekskrementų ir nugraužtų lapų krūmo viduje. Vikšrus galima nuplauti stipria vandens srove, surinkti rankomis ar naudoti biologinius preparatus. Feromoninės gaudyklės padeda nustatyti drugių skraidymą.
Sezono kalendorius
| Laikas | Darbas |
|---|---|
| Balandis | Pridengimo nuėmimas, tręšimas |
| Gegužė–rugsėjis | Kandžių patikra kas 1–2 savaites |
| Birželis | Pirmas kirpimas |
| Rugpjūčio pradžia | Antras kirpimas |
| Spalis | Gausus laistymas |
| Žiema | Pridengimas nuo saulės |
Dauginimas
Buksmedžius lengva dauginti auginiais. Liepą–rugpjūtį nupjaukite 8–10 cm pusiau sumedėjusių ūglių viršūnes, pašalinkite apatinius lapelius ir įsmeikite į smėlio ir durpių mišinį. Laikykite pavėsyje, uždengę plėvele. Šaknys išauga per 6–8 savaites, o kitą pavasarį augalus galima persodinti.
Tręšimas ir laistymas
Pavasarį buksmedžius patręškite trąša visžaliams augalams su magniu – jo trūkumas sukelia lapų pageltimą ar parudavimą. Antrą kartą tręškite birželį, po pirmojo kirpimo. Vazonuose augantiems buksmedžiams reikia reguliaraus laistymo – išdžiūvęs substratas yra dažna lapų rudavimo priežastis.
Buksmedžiai vazonuose
Formuoti buksmedžiai vazonuose puošia įėjimus ir terasas. Žiemą vazoną apsaugokite nuo įšalo – apvyniokite jį ar perkelkite į neįšąlančią, šviesią vietą. Šaknys vazone žūsta greičiau nei lapija.
Ar buksmedis nuodingas?
Taip, visos dalys. Tai verta žinoti, jei sode žaidžia maži vaikai ar naminiai gyvūnai.
Kodėl buksmedis paruduoja žiemą?
Dažniausiai dėl vasario saulės ir vėjo, ne šalčio. Pavasarį dažnai atsigauna.
Ar buksmedis žiemoja be priedangos?
Suaugę augalai paprastai žiemoja, tačiau jaunus ir vazonuose augančius verta pridengti nuo žiemos saulės.
