Astilbės yra vienos patikimiausių pavėsio daugiamečių gėlių. Jos žydi liepą–rugpjūtį, kai daugelis daugiamečių jau nužydėję, ir puikiai auga ten, kur saulės mažai.
Vieta
Astilbėms tinka pusiau pavėsis arba pavėsis. Saulėkaitoje jos žydi trumpiau, o lapų kraštai apdega.
Svarbiausias reikalavimas — drėgmė. Astilbė yra vienas nedaugelio augalų, kuriems tinka drėgnesnės sodo vietos ir pakrantės.
Sausroje ji greitai praranda lapus ir nustoja žydėti, todėl mulčias jai kritiškai svarbus.
Sodinimas
| Parametras | Reikšmė |
|---|---|
| Laikas | Gegužė arba rugsėjis |
| Dirva | Derlinga, drėgna, humusinga |
| pH | 5,5–6,5 |
| Atstumas | 30–50 cm pagal veislę |
| Aukštis | 30–120 cm |
Į duobę verta įmaišyti komposto ir durpių — astilbė mėgsta kiek rūgštesnę dirvą.
Priežiūra
Astilbė turi savybę, kurios kiti daugiamečiai neturi: jos šakniastiebis kasmet auga aukštyn, ir po kelerių metų viršus atsiduria virš dirvos paviršiaus.
Todėl kasmet pavasarį verta užpilti 2–3 cm komposto sluoksnį. Be to augalas ima džiūti, nors laistymo pakanka.
Nužydėjusius žiedynus galima palikti — jie gražiai atrodo ir rudenį, ir žiemą su šerkšnu.
Dalijimas
Kas 4–5 metus kerą reikia padalinti. Tai daroma pavasarį arba rugsėjį: iškask, supjaustyk į dalis su bent 2–3 pumpurais ir pasodink.
Dalijimas yra ir vienintelis būdas išlaikyti veislės savybes — iš sėklų išauga nepanašūs augalai.
Su kuo derinti
Astilbės puikiai dera su hostomis, papartiniais ir žieminiais augalais pavėsingame gėlyne. Hostos duoda lapų masę, astilbės — žiedus.
Veislės
Astilbių veislių yra šimtai – nuo 15 cm žemaūgių iki 1,5 m aukščio. Žiedynai balti, rožiniai, raudoni ar violetiniai, plunksniški arba svyrantys. Ankstyvosios veislės žydi birželį, vėlyvosios – rugpjūtį, todėl derinant kelias galima mėgautis žydėjimu visą vasarą. Kininės astilbės geriau pakenčia sausesnę dirvą ir saulę, o japoninės ir Arendso hibridai mėgsta drėgmę.
Sezono kalendorius
| Laikas | Darbas |
|---|---|
| Balandis | Sausų stiebų nupjovimas, tręšimas |
| Gegužė | Mulčiavimas |
| Birželis–rugpjūtis | Žydėjimas, laistymas |
| Rugsėjis | Dalijimas ir persodinimas |
| Lapkritis | Šaknų kaklelio pridengimas kompostu |
Drėgmė – svarbiausia
Astilbės blogiausiai pakenčia sausrą. Išdžiūvus dirvai lapų kraštai paruduoja, o žiedynai nuvysta. Sodinkite jas pusiau pavėsyje, drėgnoje, derlingoje dirvoje – prie tvenkinių ar po retais medžiais. Karštomis vasaromis laistykite kas kelias dienas ir mulčiuokite storu sluoksniu.
Atnaujinimas
Astilbių šakniastiebiai kasmet auga aukštyn ir iškyla virš dirvos. Todėl kas 4–5 metus kerus iškaskite, padalinkite ir pasodinkite giliau. Kasmet rudenį ar pavasarį užberkite 2–3 cm komposto ant kero. Sausi žiedynai žiemą atrodo dekoratyviai ir nupjaunami tik pavasarį.
Dauginimas
Astilbes lengviausia dauginti dalijant kerą pavasarį ar rugsėjį. Aštriu kastuvu ar peiliu atskirkite dalis su 3–5 pumpurais ir šaknimis. Iš sėklų astilbės auginamos retai – sėklos labai smulkios, augalai auga lėtai, o veislių savybės neišlieka.
Tręšimas
Astilbės mėgsta derlingą dirvą. Pavasarį paskleiskite komposto ar lapų humuso, o pumpurų formavimosi metu patręškite kompleksine trąša su kaliu ir fosforu. Po žydėjimo galima patręšti dar kartą, kad augalas sustiprėtų kitiems metams.
Ligos ir kenkėjai
Astilbės serga retai. Karštą, sausą vasarą jų lapų kraštai paruduoja – tai ne liga, o drėgmės trūkumas. Kartais šaknis pažeidžia nematodai: augalai skursta, lapai deformuojasi. Tokius kerus pašalinkite ir toje vietoje kelerius metus astilbių nesodinkite. Pavasarį jaunus ūglius gali pažeisti vėlyvos šalnos.
Ar astilbės peržiemoja Lietuvoje?
Taip, be priedangos. Rudenį nupjauk stiebus arba palik iki pavasario.
Kodėl astilbė nustojo žydėti?
Dažniausiai dėl sausros arba per seno kero. Padalink ir mulčiuok.
Ar astilbės auga saulėje?
Taip, jei dirva nuolat drėgna. Sausoje saulėtoje vietoje jos skursta.
