Alyvos yra vienas ilgaamžiškiausių ir nereikliausių krūmų Lietuvos soduose. Jos auga dešimtmečius beveik be priežiūros, tačiau dažnai nustoja gausiai žydėti — ir tam yra konkreti priežastis.
Kodėl alyvos nustoja žydėti
Pagrindinė priežastis — nenuskinti nužydėję žiedynai. Alyva pradeda brandinti sėklas, o kitų metų žiedpumpurių formuoja mažiau.
Nužydėjusius žiedynus nupjauk iškart po žydėjimo, birželį. Tai vienintelis darbas, kuris realiai padidina kitų metų žydėjimą.
Antra priežastis — per gilus pavėsis. Alyvai reikia bent šešių valandų saulės.
Sodinimas
| Parametras | Reikšmė |
|---|---|
| Laikas | Rugpjūčio pabaiga – spalis |
| Vieta | Saulėta |
| Dirva | Neutrali arba šarminė, pH 6,5–7,5 |
| Atstumas | 2–3 m |
Rudeninis sodinimas alyvoms tinka geriausiai — jos anksti pradeda vegetaciją, todėl pavasarį persodinamos dažnai stringa.
Rūgščioje dirvoje alyvos merdi, todėl kalkinimas dažnai būtinas.
Genėjimas ir atjauninimas
Senstantį krūmą galima atjauninti: per trejus metus kasmet išpjauk trečdalį seniausių šakų prie pat žemės. Krūmas atsinaujins ir vėl gausiai žydės.
Skiepytoms alyvoms būtina šalinti poskiepio atžalas, kylančias žemiau skiepijimo vietos — kitaip jos nustelbs veislinę dalį.
Atžalos
Savašaknės alyvos gausiai leidžia atžalas. Jos tinka dauginimui: atkask su šaknimis rudenį ir pasodink į naują vietą.
Veislės
Lietuvoje dažniausiai auginamos paprastosios alyvos ir jų veislės – su violetiniais, baltais, rausvais ar mėlynais, paprastais ar pilnaviduriais žiedais. Jos labai atsparios šalčiui ir gyvena dešimtmečius. Vengrinės ir kitos rūšys žydi vėliau, kai paprastosios alyvos jau nužydėjusios, todėl jas derinant galima pratęsti žydėjimą. Kompaktiškos, žemaūgės alyvos (pvz., Meyerio) tinka nedideliems sodams ir net vazonams.
Sezono kalendorius
| Laikas | Darbas |
|---|---|
| Kovas–balandis | Retinamasis genėjimas, atjauninimas |
| Gegužė | Žydėjimas |
| Birželis | Nužydėjusių žiedynų nukirpimas |
| Birželis–liepa | Šaknų atžalų šalinimas |
| Rugsėjis–spalis | Sodinimas |
Puokštėms
Alyvų šakas skinkite ryte, kai prasiskleidę maždaug pusė žiedelių. Stiebų galus perskelkite arba nupjaukite įstrižai ir iš karto merkite į vandenį. Pašalinkite daugumą lapų – taip žiedai ilgiau neišvysta.
Tręšimas ir dirva
Alyvos mėgsta neutralią ar šiek tiek šarminę, derlingą dirvą. Rūgščioje dirvoje jos žydi prasčiau, todėl kas kelerius metus aplink krūmą verta paberti dolomitmilčių ar pelenų. Pavasarį paskleiskite komposto, o po žydėjimo patręškite kalio ir fosforo trąša – ji skatina kitų metų žiedpumpurių formavimąsi. Azoto trąšų venkite – jos skatina atžalas ir lapų augimą.
Ligos ir kenkėjai
| Problema | Požymiai | Ką daryti |
|---|---|---|
| Alyvinė kandis | Lapai susisukę, paruduoję, viduje vikšrai | Pažeistus lapus nuskinti ir sunaikinti |
| Bakterinis degulys | Jauni ūgliai juoduoja ir vysta pavasarį | Iškirpti iki sveikos medienos |
| Miltligė | Balkšvos apnašos ant lapų rudenį | Retinti krūmą, dažniausiai nepavojinga |
| Skydamariai | Kamienai ir šakos padengti mažais skydeliais | Senas šakas iškirpti, nuvalyti šepečiu |
Dauginimas
Savaiminės šaknų alyvos (ne skiepytos) dauginamos atžalomis – pavasarį ar rudenį atkaskite atžalą su šaknimis ir persodinkite. Veislines alyvas galima dauginti žaliaisiais auginiais iškart po žydėjimo, tačiau jos šaknijasi sunkiai. Skiepytų alyvų atžalos išaugina poskiepio augalą, todėl jų dauginti netinka.
Kada genėti alyvas?
Iškart po žydėjimo, birželį. Genint pavasarį nupjauni žiedpumpurus.
Ar alyvoms reikia tręšimo?
Beveik ne. Perteklinis azotas augina lapiją žiedų sąskaita. Pakanka komposto kartą per kelerius metus.
Ar alyvos skiepytos ant kito poskiepio?
Dažnai taip. Atžalos iš poskiepio būna kitokios, todėl jas būtina šalinti, kad neužgožtų veislės.
