Šliužai ir sraigės Lietuvos drėgnomis vasaromis padaro daugiau žalos nei dauguma vabzdžių. Jie ėda salotas, kopūstus, braškes, cukinijas ir jaunus daigus, o dirba naktį, todėl kaltininkas dažnai lieka nepastebėtas.
Požymiai
Netaisyklingos skylės lapuose ir uogose, dažnai lapo viduryje, ne krašte. Šalia matyti blizgūs gleivių takeliai, ypač ryte.
Jauni daigai gali dingti visiškai per naktį.
Kada aktyviausi
Drėgnu oru, naktį ir anksti ryte. Sausą karštą savaitę jų beveik nesimato — jie slepiasi po lentomis, akmenimis ir mulčiu.
Priemonės
| Priemonė | Efektyvumas |
|---|---|
| Rinkimas vakare su žibintuvėliu | Didelis |
| Alaus spąstai | Vidutinis |
| Lentos kaip slėptuvės | Didelis, patogu rinkti |
| Kiaušinių lukštai, pelenai | Mažas, po lietaus dingsta |
| Vario juosta apie lysvę | Didelis, bet brangus |
| Vejos pjovimas ir tvarka | Didelis, mažina slėptuves |
Paprasčiausias veikiantis būdas: paguldyk kelias lentas ar drėgnus kartonus tarp lysvių. Šliužai po jomis susirenka dienai, o tu kasryt juos surenki.
Prevencija
Laistyk ryte, ne vakare — sausas paviršius naktį apsunkina jų judėjimą.
Retink tankius sodinius ir šalink žolę bei šiukšles palei lysves, kur jie slepiasi ir deda kiaušinius.
Mulčias šiaudais braškėms naudingas prieš puvinį, bet kartu sukuria šliužams slėptuvę — todėl būtina reguliariai tikrinti.
Kurie augalai kenčia labiausiai
Šliužai ir sraigės renkasi minkštus, sultingus augalus. Daugiausia žalos patiria salotos, kopūstų daigai, braškės, jaunos agurkų ir cukinijų sėjinukai, taip pat gėlės – serenčiai, hostos, jurginų ūgliai. Rečiau jie puola stipraus kvapo ar kietų lapų augalus: česnakus, rozmarinus, levandas, šalavijus. Tad sodinant šias kultūras lysvės pakraščiuose galima sukurti savotišką barjerą.
Ispaninis šliužas
Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje išplito ispaninis šliužas – didelis, oranžinis arba rudas, iki 10–15 cm ilgio. Jis ypač ėdrus ir sparčiai dauginasi. Gleivės kartokos, todėl jo vengia daugelis paukščių, o natūralių priešų yra mažiau nei vietinių rūšių. Rudenį verta ieškoti jo kiaušinėlių krūvelių – baltų, perlinių rutuliukų po lentomis, akmenimis ar komposto krūvos pakraščiuose – ir juos sunaikinti.
Sezono planas
- Pavasarį – pakloti lentų ar kartono gabalų prie lysvių. Ryte po jais susirinkusius šliužus lengva surinkti.
- Vasarą – laistyti ryte, ne vakare, kad naktį dirvos paviršius būtų sausesnis.
- Po lietaus – vakare apeiti lysves su žibintuvėlu. Tuomet surenkama daugiausia.
- Rudenį – sutvarkyti augalų liekanas, neleisti žolei peraugti lysvių pakraščiuose.
Natūralūs priešai – ežiai, rupūžės, varlės, kai kurie paukščiai ir vabalai žygiai. Natūralesnis sodo kampelis su akmenų krūva ar nedideliu tvenkiniu padeda jiems apsigyventi.
Ar alaus spąstai tikrai veikia?
Iš dalies. Jie pritraukia šliužus ir iš aplinkinių sklypų, todėl vieni patys problemos nesprendžia.
Ar šliužai naudingi?
Dalis rūšių minta negyva organika ir yra naudingi. Žalą daro daugiausia ispaniniai ir lauko šliužai.
