Fuzariozinis ir verticilinis vytuliai yra grybinės ligos, kurios patenka per šaknis ir užkemša augalo indus. Todėl augalas vysta net drėgnoje dirvoje — vanduo tiesiog nepakyla į viršų.
Būdingi požymiai
| Ką matai | Paaiškinimas |
|---|---|
| Vysta saulėtą dieną, vakare atsigauna | Ankstyva stadija |
| Vysta viena augalo pusė ar viena šaka | Labai būdinga |
| Apatiniai lapai gelsta ir nukrenta | Liga kyla į viršų |
| Perpjovus stiebą – rusvi žiedai | Patvirtinimas |
| Augalas nebeatsigauna palaisčius | Skiria nuo sausros |
Pats patikimiausias patikrinimas — perpjauti stiebą prie pat žemės skersai. Sveiko augalo pjūvis vienodai šviesus, sergančio — su rusvu žiedu arba dėmėmis.
Ką pažeidžia
Pomidorus, agurkus, braškes, bulves, kopūstus, astras, jurginus ir daugelį kitų augalų. Verticiliozė pažeidžia ir vaismedžius bei krūmus.
Braškėms tai viena dažniausių žūties priežasčių.
Gydymo nėra
Tai svarbiausia žinoti. Užsikrėtusio augalo išgelbėti neįmanoma — nei purškimu, nei tręšimu.
Pažeistą augalą reikia pašalinti su šaknimis ir aplinkine žeme, ir išnešti iš daržo. Į kompostą nemesti.
Kaip plinta
Grybai gyvena dirvoje ir išsilaiko joje 4–8 metus, kai kurie ir ilgiau. Jie patenka per šaknų žaizdeles.
Todėl rizika didžiausia ten, kur dirva buvo pažeista: po purenimo, persodinimo ar graužikų veiklos.
Prevencija
- Sėjomaina — svarbiausia priemonė. Jautrių kultūrų negrąžinti į tą pačią vietą 4–5 metus
- Nesodinti braškių po bulvių ir pomidorų — jie palieka verticiliozę
- Rinktis atsparias veisles, pažymėtas raidėmis V ir F
- Purenti atsargiai, nepažeidžiant šaknų
- Vengti perteklinio laistymo ir sunkios, nedrenuotos dirvos
- Sideratai, ypač garstyčios ir facelija, mažina grybų kiekį dirvoje
Šiltnamyje
Uždaroje dirvoje ligos kaupiasi greičiausiai. Jei vytuliai kartojasi, vienintelis patikimas sprendimas — pakeisti viršutinį 20–25 cm dirvos sluoksnį.
Daržovių auginimas maišuose ar dideliuose vazonuose su šviežiu substratu taip pat išsprendžia problemą kelerius metus.
Kaip atskirti nuo sausros
Vytulį lengva supainioti su vandens trūkumu. Esminis skirtumas – po laistymo sausros paveiktas augalas vakare atsigauna, o vytulio pažeistas neatsigauna arba vysta toliau. Be to, vytulys dažnai prasideda vienoje augalo pusėje ar nuo apatinių lapų. Patikimiausias patikrinimas – perpjauti stiebą prie pagrindo: rudi indų taškeliai ar ruožai rodo vytulį.
Atsparūs poskiepiai ir veislės
Kadangi gydymo nėra, svarbiausia – atsparumas. Pomidorų sėklų pakuotėse atsparumas fuzariozei žymimas raidėmis F (arba Fol), o verticiliozei – V. Šiltnamiuose, kur liga kartojasi kasmet, padeda skiepyti pomidorus ar agurkus ant atsparių poskiepių.
Kaip atskirti nuo sausros?
Palaistyk ir palauk kelias valandas. Nuo sausros nuvytęs augalas atsigauna, sergantis – ne.
Ar galima toje vietoje auginti ką nors kita?
Taip. Svogūniniai, ankštiniai ir javai šioms ligoms atsparūs, todėl jie tinka tarpiniams metams.
Ar galima kompostuoti vytulio pažeistus augalus?
Ne – sukėlėjai dirvoje išlieka daugelį metų. Pažeistus augalus sudeginkite ar išmeskite su buitinėmis atliekomis.
