Vijoklinės rožės yra efektingiausias būdas apželdinti pergolę, tvorą ar sieną. Lietuvoje jos auga sėkmingai, bet reikalauja dviejų dalykų: teisingo ūglių lenkimo ir žiemos priedangos.
Dvi grupės
| Vienkartinės | Pakartotinai žydinčios | |
|---|---|---|
| Žydi | Birželį–liepą, gausiai | Birželį ir rugpjūtį–rugsėjį |
| Žiedai ant | Praėjusių metų ūglių | Šių metų ūglių |
| Genėjimas | Po žydėjimo | Anksti pavasarį |
| Ūgliai | Ilgi, iki 4–5 m | Trumpesni, 2–3 m |
Supainiojus grupes galima likti be žiedų — vienkartines genint pavasarį, nupjaunami visi tų metų žiedai.
Ūglių lenkimas
Tai svarbiausia vijoklinių rožių paslaptis. Vertikaliai augantis ūglis žydi tik viršūnėje.
Ūglius lenkiant horizontaliai arba spirale, žiedpumpurai formuojasi per visą ilgį — ir rožė žydi nuo apačios iki viršaus.
Todėl atramą verta rinktis platesnę nei aukštesnę, o ūglius rišti nuožulniai.
Sodinimas
Sodinama gegužę. Skiepijimo vieta įgilinama 5–8 cm — tai apsauga nuo iššalimo.
Atstumas nuo sienos bent 40 cm, kad šaknys gautų drėgmės ir būtų oro cirkuliacija.
Vieta saulėta, geriausia su rytine saule — ji greitai nudžiovina rasą ir mažina ligas.
Žiemojimas
Rudenį ūglius nuimk nuo atramos, paguldyk ant eglišakių ir uždenk agrotekstile. Apkask kero pagrindą žemių kauburiu.
Dengti reikia tik prasidėjus pastoviems šalčiams. Per anksti uždengtos rožės pūva.
Pavasarį atidengk palaipsniui ir debesuotą dieną.
Vijoklinių rožių tipai
Vijoklinės rožės skirstomos į dvi grupes. Ramblerinės rožės turi ilgus, lanksčius ūglius ir žydi vieną kartą vasaros pradžioje smulkiais žiedais didelėmis kekėmis – jos dažnai labai atsparios šalčiui. Klaimberinės rožės turi storesnius, standesnius ūglius ir stambesnius žiedus, dažnai žydi pakartotinai. Lietuvoje patikimiausios veislės, atsparios šalčiui, pvz., Kanadoje ar Vokietijoje išvestos ‘Flammentanz’, ‘Ilse Krohn Superior’ ar ‘John Cabot’.
Sezono kalendorius
| Laikas | Darbas |
|---|---|
| Balandis | Pridengimo nuėmimas, nušalusių galų nukirpimas |
| Gegužė | Ūglių pririšimas horizontaliai |
| Birželis–liepa | Žydėjimas |
| Liepa | Ramblerių genėjimas po žydėjimo |
| Lapkritis | Apkaupimas, ūglių nulenkimas ir pridengimas |
Kodėl lenkti ūglius
Vertikaliai augantys ūgliai žydi tik viršūnėse. Pririšti horizontaliai ar įstrižai ant atramos, jie išaugina daug šoninių žydinčių ūglių per visą ilgį. Todėl prie tvoros ar treliažo ūglius verta išskleisti vėduokle ar lankais.
Tręšimas
Vijoklinės rožės, ypač pakartotinai žydinčios, sunaudoja daug maisto medžiagų. Pavasarį, nuėmus priedangą, paskleiskite komposto ar perpuvusio mėšlo, o gegužę patręškite kompleksine rožių trąša. Po pirmojo žydėjimo tręškite dar kartą, o nuo rugpjūčio naudokite tik kalio trąšą – ji padeda ūgliams sumedėti ir geriau peržiemoti.
Ligos
Dažniausios vijoklinių rožių ligos – juodoji dėmėtligė ir miltligė. Abiejų prevencija ta pati: saulėta, vėdinama vieta, laistymas prie šaknų, rudenį surinkti nukritusius lapus. Prie sienų augančios rožės dažniau serga miltlige dėl prasto vėdinimo, todėl atramą įrenkite bent 10–15 cm nuo sienos.
Genėjimas
Ramblerinės rožės genimos po žydėjimo: iškirpkite kelis senus, nuvedusius ūglius prie žemės ir palikite jaunus. Klaimberinės genimos pavasarį: šoninius nužydėjusius ūglius patrumpinkite iki 2–3 pumpurų, o pagrindinius ilgus ūglius palikite. Seniausius, 4–5 metų ūglius pakeiskite jaunais.
Ar vijoklinė rožė lipa pati?
Ne. Ji neturi ūselių ar lipnių šaknelių – ūglius reikia rišti prie atramos.
Kodėl žydi tik viršuje?
Ūgliai auga vertikaliai. Palenk juos horizontaliau, ir žiedai pasirodys per visą ilgį.
Kodėl vijoklinė rožė nežydi?
Dažniausiai dėl nušalusių ūglių, vertikalaus augimo ar netinkamo genėjimo.
