Stirnos sode kelia problemų vis dažniau — sodybų daugėja, o miško riba dažnai eina per patį sklypą. Skirtingai nuo kiškių, stirnos kenkia ištisus metus ir pasiekia gerokai aukščiau.
Ką stirnos ėda
- Jaunų vaismedžių ūglius ir pumpurus žiemą
- Rožių, tujų, kadagių ir dekoratyvinių krūmų viršūnes
- Braškių, salotų, kopūstų ir pupelių lapus vasarą
- Obelų žievę, kai maisto trūksta
Atskiras žalos tipas — patinų trynimasis ragais rudenį. Jauni medeliai per vieną naktį netenka žievės juostos ir dažniausiai žūva.
Kada pavojingiausia
| Laikas | Žala |
|---|---|
| Rugpjūtis–spalis | Trynimasis ragais į jaunus kamienus |
| Gruodis–kovas | Ūglių ir pumpurų graužimas |
| Gegužė–rugpjūtis | Daržovių ir žolinių augalų ganymas |
Kas realiai veikia
Tvora yra vienintelė patikima priemonė. Stirna peršoka 1,5 m, todėl reikia bent 1,8–2 m aukščio. Žema tvora tik sulėtina.
Individuali apsauga. Jei tvoros nėra, kiekvieną jauną medelį galima apjuosti tinkliniu cilindru 1,5 m aukščio ir 40 cm skersmens. Tai apsaugo ir nuo trynimosi ragais.
Kvapinės priemonės. Muilas, žmogaus plaukai, kvapiniai preparatai veikia kelias savaites, po to stirnos pripranta. Priemones būtina keisti — tas pats kvapas antrą mėnesį nebeveikia.
Šuo kieme yra viena veiksmingiausių priemonių, jei jis lauke ir naktį.
Ko stirnos vengia
Nė vienas augalas nėra visiškai apsaugotas, bet stirnos rečiau liečia stipraus kvapo ir šiurkščius augalus:
- Levandas, šalavijus, čiobrelius, mėtas
- Narcizus ir kitus nuodingus svogūninius
- Bijūnus ir vilkdalgius
- Dygliuotus krūmus — raugerškius, šaltalankius
Šiuos augalus verta sodinti sklypo pakraštyje, arčiau miško.
Ką sodinti, jei stirnos lanko nuolat
Sodybose prie miško praktiškiau susitaikyti ir rinktis atsparesnius augalus, nei kasmet atstatinėti nugraužtus. Tujoms ir rožėms tokioje vietoje reikės nuolatinės apsaugos.
Kaip atpažinti stirnų žalą
Stirnos neturi viršutinių kandžių, todėl jos ne nukanda, o nutraukia šakeles ir lapus – pažeidimo vieta būna nelygi, apiplyšusi. Kiškių nukąstos šakelės, priešingai, nupjautos lygiai, kampu, tarsi peiliu. Stirnų žala dažniausiai būna 30–120 cm aukštyje. Patinai rudenį ir pavasarį trina ragus į jaunų medelių kamienus – ant jų lieka nudraskytos žievės juostos.
Apsaugos priemonių palyginimas
| Priemonė | Veiksmingumas | Pastabos |
|---|---|---|
| Tvora nuo 1,8–2 m | Labai didelis | Brangiausia, bet patikimiausia |
| Atskiri tinkliniai cilindrai medeliams | Didelis | Tinka jauniems medeliams ir krūmams |
| Kvapiosios atbaidymo priemonės | Vidutinis, trumpalaikis | Reikia atnaujinti po lietaus |
| Šviesos, garsai, judesio jutikliai | Trumpalaikis | Stirnos pripranta |
| Šuo sklype | Didelis | Jei jis lauke ir naktį |
Kada saugoti labiausiai
Didžiausia rizika – žiemą ir ankstyvą pavasarį, kai miške trūksta maisto, o pumpurai ir jauni ūgliai sode yra patraukliausi. Vasarą stirnos dažnai ėda tulpes, rožių pumpurus, braškes ir jaunus daržovių lapus. Jei sklypas ribojasi su mišku ar laukais, apsaugą geriausia planuoti dar prieš sodinant naujus medelius.
Ar tinklas apie kamieną padeda nuo trynimosi ragais?
Taip, bet jis turi būti tvirtas ir su tarpu nuo kamieno. Plona spiralė nuo ragų neapsaugo.
Ar stirnos ateina į miestą?
Priemiesčiuose ir sodų bendrijose — taip, ypač žiemą.
Ar stirnos ėda tujas?
Taip, žiemą tujos – vienas mėgstamiausių stirnų maistų, ypač jaunos. Jaunas tujas žiemai apjuoskite tinkleliu.
