Sodinės bruknės Lietuvoje auginamos retai, nors mūsų rūgščios ir durpingos dirvos joms tinka idealiai. Krūmelis žemas, iki 30 cm, ir auga toje pačioje vietoje 20–30 metų.
Dirva
Kaip ir šilauogėms, bruknėms būtina rūgšti dirva — pH 4,0–5,0. Įprastoje sodo dirvoje jos merdi ir žūva.
Sodinimo vieta ruošiama taip pat: iškasama 30 cm gylio duobė, gruntas išmetamas, o vietoje jo pilamos aukštapelkių durpės su smėliu.
Kalkių, pelenų ir komposto dėti negalima.
Sodinimas
| Parametras | Reikšmė |
|---|---|
| Laikas | Balandis arba rugsėjis |
| Vieta | Saulėta arba lengvai pavėsinga |
| Atstumas | 25–30 cm |
| Mulčias | Pušų spygliai arba pjuvenos |
Bruknės plinta šakniastiebiais ir per kelerius metus suformuoja ištisinį žemą kilimą, todėl tinka ir kaip dengiamasis augalas rūgščioje dirvoje.
Priežiūra
Laistoma minkštu vandeniu, geriausia lietaus. Vandentiekio vanduo ilgainiui mažina rūgštumą, todėl kartą per mėnesį verta palaistyti parūgštintu.
Tręšti beveik nereikia. Perteklius bruknėms kenkia labiau nei trūkumas.
Derlius
Uogos noksta rugpjūčio pabaigoje–rugsėjį. Dauguma veislių dera du kartus per sezoną: liepą ir rugsėjį, antrasis derlius gausesnis.
Bruknėse daug benzenkarboksirūgšties, todėl jos ilgai nesigenda — šaldytuve išsilaiko kelis mėnesius, o mirkytos vandenyje laikomos visą žiemą be jokių priedų.
Veislės
Sode auginamos veislinės bruknės skiriasi nuo miškinių stambesnėmis uogomis ir dažnai dera du kartus per sezoną – vasaros pradžioje ir rudenį. Remontantinės veislės ypač tinka namų sodams. Bruknės – visžaliai, žemi (15–30 cm) krūmeliai, todėl tinka ir dekoratyviniams želdynams kartu su viržiais ir rododendrais.
Sezono kalendorius
| Laikas | Darbas |
|---|---|
| Balandis–gegužė | Sodinimas, tręšimas rūgščiamėgių trąša |
| Gegužė–birželis | Žydėjimas |
| Vasara | Laistymas, mulčio atnaujinimas |
| Rugpjūtis–rugsėjis | Pagrindinis derlius |
| Kas 5–7 metai | Krūmelių atjauninimas nukerpant |
Laikymas ir panaudojimas
Bruknės turi natūralių konservantų, todėl jos ilgai laikosi – net be cukraus vėsioje vietoje. Tradiciškai bruknės užpilamos šaltu virintu vandeniu („mirkytos bruknės“) arba sutrinamos su cukrumi. Jos tinka padažams prie mėsos, kisieliams, pyragams ir arbatai.
Ligos ir kenkėjai
Bruknės serga retai, jei auga tinkamoje rūgščioje dirvoje. Netinkamoje, per šarminėje dirvoje lapai gelsta ir rausta – tai chlorozė, o ne liga. Kartais ant ūglių atsiranda grybinių ligų, dėl kurių ūglių galiukai paruduoja – juos iškirpkite. Uogas mėgsta paukščiai, todėl bręstant derliui krūmelius verta uždengti tinklu.
Dauginimas
Bruknės dauginamos šakniastiebių atžalomis ir auginiais. Pavasarį atskirkite jauną augalą su šakniastiebio dalimi ir persodinkite. Žalieji auginiai vasarą šaknijasi rūgščiame durpių ir smėlio mišinyje, uždengti plėvele, per 4–6 savaites.
Bruknės dekoratyviniame sode
Bruknės – visžaliai krūmeliai su blizgančiais lapais, todėl jos puikiai tinka kaip žemės danga po rododendrais, spygliuočiais ar viržiais, kur dirva rūgšti. Gegužę jos žydi rausvai baltais varpeliais, o rudenį puošia raudonos uogos.
Tręšimas
Bruknėms reikia labai nedaug trąšų. Pavasarį patręškite nedideliu kiekiu rūgščiamėgiams augalams skirtos trąšos be chloro. Per daug azoto skatina ūglių augimą, bet mažina žydėjimą. Mėšlo, pelenų ir kalkių nenaudokite – jie šarmina dirvą ir sukelia chlorozę.
Ar reikia dviejų veislių?
Bruknės savaime vaisingos, bet dvi veislės greta duoda pastebimai didesnį derlių.
Kiek uogų duoda?
0,2–0,4 kg nuo kvadratinio metro. Nedaug, bet krūmelis nereikalauja beveik jokios priežiūros.
Po kiek metų bruknės dera?
Pirmasis nedidelis derlius – antraisiais–trečiaisiais metais po pasodinimo.
