Braškės yra mėgstamiausia Lietuvos sodų uoga, ir kartu viena tų, kurių derlius labiausiai priklauso nuo sodinimo laiko. Daugelis braškes sodina pavasarį, tačiau geriausias laikas Lietuvoje yra rugpjūtis: tada augalai spėja įsišaknyti ir suformuoti žiedpumpurius kitiems metams. Šiame puslapyje rasi sodinimo datas, Lietuvoje gerai augančias veisles, priežiūros kalendorių per visus metus, laistymo ir tręšimo patarimus, apsaugą nuo pilkojo puvinio ir dažniausių klaidų sąrašą.
Kada sodinti braškes Lietuvoje
| Sodinimo laikas | Datos | Pirmas derlius | Pastaba |
|---|---|---|---|
| Vasaros pabaiga | Rugpjūčio 1 – 25 | Kitų metų birželis | Geriausias laikas, pilnas derlius |
| Ankstyvas ruduo | Rugpjūčio 25 – rugsėjo 15 | Kitų metų birželis | Derlius mažesnis, būtina mulčiuoti |
| Pavasaris | Balandžio 20 – gegužės 15 | Tų pačių metų liepa (nedaug) | Pirmųjų žiedų verta atsisakyti |
| Frigo daigai | Gegužė – liepa | Po 60 dienų | Šaldyti daigai, dera tais pačiais metais |
Rugpjūtį pasodintos braškės iki šalnų spėja išauginti 6–8 lapus ir stiprią šaknų sistemą, o rudenį suformuoja žiedpumpurius. Rugsėjo antroje pusėje sodinti braškės dažnai neįsišaknija iki žiemos, ir šaltis jas iškilnoja iš dirvos.
Vietos pasirinkimas ir dirvos paruošimas
Braškėms reikia saulėtos, lygios ar šiek tiek į pietus nuolaidžios vietos be sąstovinio vandens. Žemumose, kur kaupiasi šaltas oras, pavasario šalnos dažnai nušaldo žiedus. Dirva turi būti derlinga, lengva, šiek tiek rūgšti (pH 5,5–6,5), gerai drenuota.
Lysvę ruošk mėnesį iki sodinimo: išrauk daugiametes piktžoles (varputį, usnis), nes vėliau jas iš braškyno pašalinti labai sunku. Įterpk 6–8 kg komposto ar perpuvusio mėšlo kvadratiniam metrui ir saują pelenų. Geriausi priešsėliai yra česnakai, svogūnai, ankštiniai, morkos, burokėliai ir žaliosios trąšos (garstyčios, facelija). Nesodink braškių po bulvių, pomidorų, paprikų ir avietynų: jie serga tomis pačiomis ligomis, pavyzdžiui, verticilioze.
Sodinimas
Sodink apsiniaukusią dieną ar vakare, į gerai palaistytas duobutes. Svarbiausia taisyklė: širdelė (augimo taškas) turi būti lygiai su dirvos paviršiumi. Per giliai pasodintos braškės pūva, per sekliai – išdžiūsta. Šaknis išskleisk žemyn, netrumpink per daug (iki 7–10 cm). Atstumas tarp augalų 25–30 cm, tarp eilių 60–70 cm. Populiarus ir dviejų eilių juostų būdas: dvi eilės kas 30 cm, tarp juostų 70–80 cm takas.
Braškes patogu sodinti ant juodos agroplėvelės ar agrotekstilės: ji sulaiko piktžoles, išlaiko drėgmę ir šilumą, o uogos būna švarios. Po pasodinimo 2 savaites laistyk kas 2–3 dienas, kol augalai prigis.
Rekomenduojamos veislės
| Veislė | Nokimas | Ypatybės |
|---|---|---|
| Honeoye | Ankstyva | Tamsiai raudonos, ištverminga šalčiui, populiari LT |
| Clery | Ankstyva | Blizgančios, saldžios, gražios prekinės išvaizdos |
| Polka | Vidutinė | Labai saldi, aromatinga, tinka uogienei |
| Senga Sengana | Vidutinė | Senoji patikima veislė, šaldymui ir uogienei |
| Elsanta | Vidutinė | Stambios, tvirtos, gerai transportuojamos |
| Malwina | Vėlyva | Tamsios, labai saldžios, prailgina sezoną iki liepos vidurio |
| Albion | Remontantinė | Dera nuo birželio iki rudens, tinka vazonams |
Sodinant kelias skirtingo ankstyvumo veisles, braškių derlius tęsiasi nuo birželio pradžios iki liepos vidurio, o remontantinės veislės leidžia skinti uogas iki rugsėjo.
Priežiūros kalendorius per metus
| Mėnuo | Darbai |
|---|---|
| Balandis | Senų, nudžiūvusių lapų pašalinimas, purenimas, tręšimas azotu, mulčio nuėmimas |
| Gegužė | Mulčiavimas šiaudais prieš žydėjimą, dengimas agroplėvele per šalnas, laistymas |
| Birželis | Derliaus rinkimas, puvinio pažeistų uogų šalinimas, laistymas ryte |
| Liepa | Lapų nupjovimas po derliaus, ūsų šalinimas, tręšimas kaliu ir fosforu |
| Rugpjūtis | Naujo braškyno sodinimas, laistymas, ūsų šalinimas |
| Rugsėjis | Laistymas sausą rudenį (formuojasi žiedpumpuriai), paskutinis ūsų šalinimas |
| Lapkritis | Mulčiavimas ar dengimas eglišakėmis, jei žiema be sniego |
Laistymas ir tręšimas
Braškėms reikia daugiausia drėgmės žydėjimo ir uogų augimo metu, gegužę ir birželį, bei rugsėjį, kai formuojasi kitų metų žiedpumpuriai. Laistyk kartą per savaitę po 10–15 litrų kvadratiniam metrui, karštu oru dažniau, tik ryte ir po šaknimis. Laistant ant uogų ir vakare plinta pilkasis puvinys. Lašelinis laistymas po agroplėvele yra geriausias sprendimas.
Tręšk 3 kartus per metus: ankstyvą pavasarį azoto trąšomis ar dilgėlių raugu, prieš žydėjimą kompleksinėmis trąšomis, o po derliaus, liepą, kalio ir fosforo trąšomis bei pelenais. Po derliaus tręšimas yra svarbiausias, nes jis lemia kitų metų žiedpumpurių skaičių.
Lapų pjovimas ir ūsų šalinimas
Po derliaus, liepos viduryje, senus lapus nupjauk 5–7 cm virš širdelės ir išnešk iš braškyno. Tai sumažina ligų, erkių ir kenkėjų kiekį, o augalai išaugina naujus, sveikus lapus. Ūsus šalink visą vasarą, nes jie atima jėgas iš motininio augalo. Palik tik tiek ūsų, kiek reikia naujiems daigams: geriausi yra pirmieji rozečių ūsai nuo sveikiausių augalų.
Braškynas geriausiai dera 3–4 metus. Vėliau augalai sensta, uogos smulkėja, kaupiasi ligos, todėl braškes reikia atsodinti naujoje vietoje.
Ligos ir kenkėjai
- Pilkasis puvinys – uogos aptraukiamos pilku pelėsiu, ypač lietingu oru. Mulčiuok šiaudais, nesodink tankiai, laistyk ryte, iš karto šalink pažeistas uogas.
- Baltoji dėmėtligė – smulkios baltos dėmės su raudonu apvadu ant lapų. Pjauk lapus po derliaus.
- Braškinė erkutė – jauni lapai susiraukšlėja, augalai skursta. Pjauk lapus po derliaus, sodink sveikus daigus.
- Avietinis žiedgraužis – žiedpumpuriai nulūžta ir nudžiūsta. Surink ir sunaikink pažeistus pumpurus.
- Šliužai ir paukščiai – mulčias ir tinklelis nuo strazdų nokimo metu.
Braškių dauginimas ir lysvės atnaujinimas
Braškynas geriausiai dera antraisiais ir trečiaisiais metais, o ketvirtaisiais uogos smulkėja, daugėja ligų ir piktžolių. Todėl kas 3–4 metus verta įrengti naują lysvę kitoje vietoje, o seną – išarti. Patogiausia turėti dvi ar tris skirtingo amžiaus lysves: kai viena senstanti, kita jau pilnai dera.
Sodinukus išsiauginti pačiam paprasta. Birželio pabaigoje pažymėk 3–5 sveikiausius, gausiausiai derėjusius augalus – tai bus motininiai krūmai. Nuo jų palik po 3–5 ūsus, o kiekvieno ūso pirmąją rozetę įsmeik į žemę arba į nedidelį vazonėlį su žemėmis, įkastą šalia. Toliau esančias rozetes nugnybk – jos atima jėgas. Po 3–4 savaičių rozetės įsišaknija; liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje nukirpk ūsą ir persodink į naują lysvę. Iš visų kitų, derančių augalų ūsus šalink, kad jie neeikvotų jėgų.
Iš ligotų, smulkiomis uogomis ar deformuotais lapais augalų dauginti negalima – jie perduos virusus ir erkes naujai lysvei.
Dažniausios klaidos
- Sodinimas rugsėjo pabaigoje ar spalį.
- Per gilus sodinimas, kai širdelė užkasama.
- Laistymas ant uogų ir vakare.
- Ūsų nešalinimas: braškynas tampa tankus ir serga.
- Netręšimas po derliaus.
- Tas pats braškynas ilgiau nei 4 metus.
- Braškės po bulvių ar pomidorų.
Kada geriausia sodinti braškes?
Lietuvoje rugpjūtį. Tada braškės spėja įsišaknyti, suformuoti žiedpumpurius ir kitą vasarą užaugina pilną derlių.
Kodėl braškių uogos smulkios?
Dažniausiai dėl seno braškyno, sausros žydėjimo metu, nešalintų ūsų, per tankaus sodinimo ar netręšimo po derliaus. Atnaujink braškyną kas 3–4 metus.
Kodėl braškės deformuotos?
Dėl nepilno apdulkinimo vėsiu oru ar šalnų pažeistų žiedų, taip pat dėl kenkėjų (blakių). Sodink šalia žydinčius augalus, kurie pritraukia apdulkintojus, ir dengk agroplėvele per šalnas.
Ar reikia dengti braškes žiemai?
Jei žiemą yra sniego, nereikia. Bet Lietuvoje dažnai pasitaiko šalčių be sniego, todėl lapkričio pabaigoje braškyną verta pridengti eglišakėmis, šiaudais ar agroplėvele.
Ar galima braškes dauginti ūsais?
Taip, tai paprasčiausias būdas. Rinkis pirmuosius, didžiausius rozečių ūsus nuo sveikiausių ir derlingiausių augalų, įšaknydink juos puodeliuose ir pasodink rugpjūtį.
D.U.K. apie braškes
Ar galima braškes sodinti pavasarį?
Galima – balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje. Tačiau pavasarį sodintos braškės pirmaisiais metais dera menkai, todėl šiais metais žiedus geriau nuskinti, kad augalai sustiprėtų. Rugpjūčio sodinimas Lietuvoje patikimesnis: kitą vasarą sulauksi pilno derliaus.
Kodėl braškės žydi, bet uogų mažai?
Dažniausios priežastys – pavasario šalna, pakandusi atsivėrusius žiedus (jų vidurys pajuoduoja), per mažai apdulkintojų, per tankus sodinimas ir azoto perteklius. Kai prognozuojama šalna žydėjimo metu, uždenk lysvę agroplėvele.
Ar reikia braškes dengti žiemai?
Kai sniego daug, nebūtina. Pavojingiausios besniegės žiemos su –15 °C ir žemesne temperatūra. Tokiu atveju lapkričio pabaigoje užkloti eglišakėmis ar agroplėvele (60 g/m²). Pavasarį dangą nuimti iš karto, kai nutirpsta sniegas.
Kuo mulčiuoti braškes?
Geriausia šiaudais (ne šienu – jame daug piktžolių sėklų), pjuvenomis arba juodu agrotekstilės audiniu. Mulčias saugo uogas nuo kontakto su žeme ir pilkojo kekerinio puvinio, mažina laistymo poreikį. Šiaudus po augalais kloti, kai pradeda megztis uogos.
Kodėl braškių lapai raudonuoja?
Rudenį tai natūralu. Vasarą raudonos ar violetinės dėmės dažniausiai rodo baltąją ar rudąją lapų dėmėtligę, o tolygiai raudonuojantys lapai – fosforo trūkumą arba per šaltą dirvą.
