Mulčiavimas yra vienas paprasčiausių būdų sumažinti darbą darže. Mulčias išlaiko drėgmę, slopina piktžoles, palaiko tolygią dirvos temperatūrą ir yrant maitina dirvą.
Ką duoda
- Laistymo poreikis sumažėja maždaug perpus
- Piktžolių kiekis krenta kelis kartus
- Dirva neįšyla ir neatvėsta staiga
- Po lietaus nesusidaro pluta
- Uogos ir vaisiai neliečia žemės, todėl mažiau pūva
Kokias medžiagas naudoti
| Mulčias | Kam tinka | Pastaba |
|---|---|---|
| Šiaudai | Braškės, pomidorai, bulvės | Geriausias universalus |
| Pjauta žolė | Daržovės | Tik pavytinta, plonu sluoksniu |
| Pjuvenos | Takeliai, šilauogės | Rūgština dirvą |
| Kompostas | Visos lysvės | Kartu ir trąša |
| Pušų žievė | Gėlynai, hortenzijos | Ilgaamžis, dekoratyvus |
| Kartonas | Naujos lysvės | Slopina daugiametes piktžoles |
Klaidos
Šviežia žolė storu sluoksniu. Ji suslūgsta, ima pūti ir smirdi. Dėk 3–5 cm sluoksniu ir leisk pavysti.
Mulčias per anksti pavasarį. Jis neleidžia dirvai sušilti. Palauk, kol dirva įšils, dažniausiai iki gegužės vidurio.
Mulčias prie pat kamieno. Prie medžių ir krūmų palik 10 cm tarpą — mulčias prie žievės skatina puvinį ir pelių apsigyvenimą.
Kur mulčias kenkia
Šliužams mulčias yra ideali slėptuvė. Braškių lysvėje jis vis tiek naudingas, bet tada reikia reguliariai tikrinti ir rinkti šliužus.
Vilkdalgiams ir čiobreliams mulčias prie šakniastiebio kenkia — jiems reikia sauso paviršiaus.
Kada mulčiuoti
Mulčiavimo laikas svarbus ne mažiau nei medžiaga. Pavasarį mulčią kloti verta tik tada, kai dirva įšyla – maždaug gegužės viduryje ar pabaigoje. Per anksti uždengta dirva ilgiau lieka šalta, o šilumamėgiai augalai, pvz., pomidorai ir agurkai, auga lėčiau.
Vasarą mulčias geriausiai klojamas po gero lietaus ar palaisčius, kad po juo liktų drėgmė. Rudenį mulčias saugo daugiamečių augalų šaknis nuo įšalo – jį verta kloti po pirmųjų šalnų, kai dirva pradeda šalti, o ne anksčiau, kad po juo neįsikurtų pelės.
Mulčio sluoksnio storis
| Medžiaga | Sluoksnis | Kur tinka |
|---|---|---|
| Nupjauta žolė | 3–5 cm, paklojama plonais sluoksniais | Daržovių lysvės |
| Šiaudai | 8–10 cm | Braškės, bulvės, moliūginiai |
| Pušų žievė | 5–7 cm | Gėlynai, spygliuočiai, rūgščiamėgiai |
| Kompostas | 2–4 cm | Visur, kur reikia ir maisto medžiagų |
| Medžio skiedros | 7–10 cm | Takai, krūmynai, vaismedžių kamienų ratai |
Mulčias ir azotas
Šviežios skiedros, pjuvenos ir šiaudai yra daug anglies turinčios medžiagos. Irdamos jos kurį laiką naudoja dirvos azotą, todėl paviršiuje esantys jauni augalai gali pagelsti. Šios medžiagos įmaišytos į dirvą sukelia didesnę problemą nei paklotos ant paviršiaus. Jei mulčiuojate daržoves šiaudais ar pjuvenomis, prieš tai verta patręšti azotu ar komposto sluoksniu.
Nupjauta žolė, priešingai, greitai irsta ir pati išskiria azotą, tačiau stori jos sluoksniai pradeda pūti ir smirdėti. Todėl žolę klokite plonai ir dažniau, leiskite jai šiek tiek apdžiūti.
Kokio storio turi būti mulčias?
Žolės 3–5 cm, šiaudų 5–8 cm, žievės 5–7 cm. Plonesnis sluoksnis piktžolių nesulaiko.
Ar mulčias traukia peles?
Storas mulčias prie medžių — taip. Todėl žiemai prie kamienų jį verta patraukti.
Ar galima mulčiuoti lapais?
Taip, ypač susmulkintais. Nesmulkinti lapai sukrenta į tankų, vandeniui nelaidų sluoksnį. Nenaudokite rauplėmis ar kitomis ligomis sirgusių vaismedžių lapų.
