Lelijos: sodinimo gylis, vieta ir dalijimas

Lelijos yra vienos ilgaamžiškiausių svogūninių gėlių: skirtingai nuo tulpių, jų kasti kasmet nereikia, ir vienoje vietoje jos auga 4–5 metus, kasmet gausėdamos.

Sodinimo laikas

Rudeninis sodinimas pranašesnis: lelijos šaknijasi rudenį, o pavasarį pradeda augti iškart.

Gylis

Taisyklė ta pati kaip tulpėms — trys svogūnėlio aukščiai. Stambiems tai 15–20 cm, smulkesniems 10–12 cm.

Gilesnis sodinimas turi papildomą privalumą: dauguma lelijų išleidžia šaknis ir iš stiebo virš svogūnėlio, o giliau pasodintos gauna daugiau atramos ir maisto.

Į duobės dugną būtinai berk saują smėlio — svogūnėlio dugnas neturi liesti sunkios drėgnos dirvos.

Vieta

Lelijoms tinka posakis: galva saulėje, kojos pavėsyje. Žiedams reikia saulės, bet šaknų zoną naudinga pavėsinti žemaūgiais augalais arba mulčiu — perkaitusi dirva kenkia.

Svarbiausia — drenažas. Stovintis vanduo yra dažniausia lelijų svogūnėlių puvimo priežastis.

Priežiūra

Nužydėjusius žiedus nuskink, kad augalas nešvaistytų jėgų sėkloms. Stiebo su lapais nepjauk — jis maitina svogūnėlį iki rudens.

Stiebai nupjaunami tik rudenį, po nudžiūvimo, paliekant 10 cm.

Aukštoms veislėms reikia atramos: žydinčios lelijos stiebas su keliais žiedais po lietaus lengvai išgula.

Dalijimas

Kas 4–5 metus lizdas sutankėja ir žiedai smulkėja. Iškask rugsėjį, atskirk svogūnėlius ir iškart pasodink — lelijų svogūnėliai neturi ramybės periodo ir ilgai laikomi išdžiūva.

Lelijų grupės

Lietuvoje dažniausiai auginamos azijinės lelijos – jos žydi anksčiausiai, birželio pabaigoje–liepą, yra atspariausios ir nekvepia. Rytinės lelijos turi didelius, labai kvapnius žiedus, žydi rugpjūtį, tačiau reiklesnės – mėgsta rūgštesnę dirvą ir prastai pakenčia kalkes. Trimitinės lelijos – aukštos, kvapnios, su piltuvėliais žiedais. Populiarūs ir hibridai: LA (ilgažiedžių ir azijinių) ir OT (rytinių ir trimitinių) – jie derina grupių privalumus ir yra atsparūs.

Sezono kalendorius

Lelijinis vabaliukas

Ryškiai raudonas vabaliukas su juodomis kojomis – pagrindinis lelijų kenkėjas. Jo lervos, apsivėlusios savo išmatomis, per kelias dienas nugraužia lapus. Nuo gegužės kas kelias dienas apžiūrėkite augalus ir surinkite vabaliukus. Jie paliesti krenta ant žemės ir apsiverčia, todėl po augalu laikykite delną ar indą.

Svarbu kačių šeimininkams

Lelijos labai nuodingos katėms – net žiedadulkės ar vanduo iš vazos gali pakenkti inkstams. Jei namuose yra katė, lelijų puokščių į vidų nenešti ir sode jas sodinti ten, kur katės nelanko.

Lelijos vazonuose

Žemesnės azijinės ir rytinės lelijų veislės puikiai auga vazonuose ant terasos ar balkono. Rinkitės bent 25–30 cm gylio vazoną su drenažo skylėmis, į vieną 30 cm skersmens vazoną sodinkite 3–5 svogūnus 15 cm gylyje. Laistykite reguliariai, tręškite kas 2 savaites po išdygimo. Žiemą vazonus laikykite neįšąlančioje, vėsioje patalpoje arba įkaskite į žemę sode ir pridenkite.

Dauginimas svogūnų žvynais

Lelijas lengva padauginti žvynais. Rudenį ar pavasarį nuo svogūno atsargiai nulaužkite kelis išorinius žvynus, sudėkite juos į maišelį su drėgnomis durpėmis ar vermikulitu ir palaikykite šiltai (20–25 °C) 6–8 savaites. Prie žvynų pagrindo išauga maži svogūnėliai, kuriuos galima pasodinti į vazonėlius. Pražysta jie po 2–3 metų. Kai kurios lelijos dar formuoja svogūnėlius lapų pažastyse – juos galima tiesiog nuskinti ir pasodinti.

Puokštėms

Lelijas skinkite, kai apatinis pumpuras pradeda skleistis. Palikite ant augalo bent trečdalį stiebo su lapais – jie maitina svogūną kitiems metams. Vazoje pašalinkite kuokelius su žiedadulkėmis – jos dažo žiedlapius, staltieses ir drabužius, o žiedai išsilaiko ilgiau.