Papartiniai yra patikimiausi pavėsio augalai: jie auga ten, kur nieko kito nepasodinsi, ir praktiškai nereikalauja priežiūros. Žiedų neturi, bet lapija dekoratyvi nuo gegužės iki rudens.
Kurie tinka Lietuvai
| Rūšis | Aukštis | Ypatybė |
|---|---|---|
| Kelmyninis papartis | 60–100 cm | Auga kuokštu, tvarkingas |
| Šalpusnis (moteriškasis) | 60–120 cm | Švelnūs, ažūriniai lapai |
| Šeriukas | 40–60 cm | Pusiau visžalis, laikosi žiemą |
| Ilgšakis | 80–150 cm | Stambus, plinta atžalomis |
Visi jie Lietuvoje žiemoja be priedangos.
Vieta
Papartiniams reikia pavėsio ir drėgmės. Saulėkaitoje lapai apdega ir susisuka.
Idealios vietos: šiaurinė namo pusė, po medžiais, prie tvenkinio ar tvoros pavėsyje.
Dirva turi būti humusinga ir drėgna, geriau rūgštoka. Į duobę verta įmaišyti durpių ir lapų komposto.
Sodinimas
Sodinama pavasarį arba rugsėjį. Atstumas 40–80 cm pagal rūšį.
Šakniastiebis sodinamas negiliai — augimo taškas turi likti prie pat paviršiaus.
Priežiūra
Vienintelis reguliarus darbas — laistymas sausros metu. Papartiniai sausrą pakenčia blogai: lapai nudžiūva ir per sezoną nebeatauga.
Mulčias lapų kompostu labai naudingas — jis išlaiko drėgmę ir imituoja natūralias miško sąlygas.
Tręšti beveik nereikia.
Pavasaris ir ruduo
Pernykščius lapus nupjauk anksti pavasarį, prieš atsiveriant naujiems ūgliams. Rudenį pjauti neverta — jie saugo šerdį per žiemą.
Nauji ūgliai pavasarį atsiveria susisukę į spiralę — tai vienas gražiausių pavasario reginių pavėsingame gėlyne.
Su kuo derinti
Papartiniai puikiai dera su hostomis, astilbėmis, pakalnutėmis ir sultenėmis. Kartu jie sudaro pilnavertį pavėsio gėlyną be žiedų poreikio.
Rūšys sodui
Sodui tinka daugelis paparčių. Paprastasis skydapapartis – patvarus, nereiklus, auga ir sausesniame pavėsyje. Paprastoji jautuolė (strutis) sudaro aukštas, vazos formos skroteles ir plinta šakniastiebiais. Moteriškasis papartis mėgsta drėgmę, japoniškasis margasis turi sidabriškus lapus su raudonomis gyslomis. Visžalis paprastasis kalnapapartis žiemą lieka žalias.
Sezono kalendorius
| Laikas | Darbas |
|---|---|
| Balandis | Senų lapų nupjovimas prieš išsiskleidžiant naujiems |
| Gegužė | Sodinimas, dalijimas, mulčiavimas |
| Vasara | Laistymas sausros metu |
| Ruduo | Lapai paliekami – saugo šaknis žiemą |
Jaunų ūglių valgymas
Jauni, susisukę jautuolės (stručio) ūgliai valgomi kai kuriose šalyse. Tačiau dauguma paparčių – ypač paprastasis šakys – turi kenksmingų medžiagų, todėl paparčių nevalgykite, jei nesate visiškai tikri dėl rūšies. Mūsų rekomendacija – auginti paparčius dekoratyviems tikslams.
Pavėsio gėlynas
Papartiai puikiai dera su hostomis, astilbėmis, bergenijomis, pakalnutėmis ir rusmenėmis. Tokiam gėlynui reikia drėgnos, humusingos dirvos – mulčiuokite lapų kompostu ar žieve. Papartiai nepakenčia tiesioginės kaitros – jų lapai ruduoja ir džiūsta.
Dažniausios klaidos
- Sodinama saulėkaitoje – lapai nudega.
- Rudenį lapai nupjaunami – šaknys mažiau apsaugotos.
- Plintančios rūšys sodinamos šalia smulkių augalų.
Ar papartiniai plinta?
Kuokštiniai – ne. Ilgšakiai ir kai kurie kiti plinta šakniastiebiais, todėl jiems reikia vietos arba ribotuvo.
Kodėl papartis nudžiūvo vasarą?
Beveik visada dėl sausros. Palaistyk ir mulčiuok – kitą pavasarį jis atauga.
Ar papartiai žydi?
Ne. Papartiai dauginasi sporomis, kurios formuojasi lapų apačioje.
