Bijūnai ir vilkdalgiai yra ilgaamžiai augalai, kurie gali augti dešimtmečius, bet nežydėti. Abiem atvejais priežastis dažniausiai ta pati — netinkamas sodinimo gylis.
Bijūnai
Per giliai pasodintas
Svarbiausia priežastis. Atsinaujinimo pumpurai turi būti 3–5 cm gylyje nuo dirvos paviršiaus. Užkasus 8–10 cm, augalas augins vešlius lapus, bet žiedų nebus metų metus.
Patikrinti lengva: atkask dirvą prie kero pagrindo ir pažiūrėk, kaip giliai yra rausvi pumpurai. Jei per giliai — rugsėjį iškask ir pasodink sekliau.
Kitos priežastys
- Per mažai saulės — reikia bent šešių valandų. Užaugę medžiai per dešimtmetį gali pavėsinti seniai sodintą bijūną
- Per jaunas — po persodinimo pirmi žiedai dažnai pasirodo tik trečiais metais
- Azoto perteklius — vešli lapija be žiedų
- Per senas keras — po 10–15 metų verta padalinti
- Lapai nupjauti per anksti — jie kaupia maistą kitų metų žiedams iki rudens
Vilkdalgiai
Šakniastiebis turi likti paviršiuje
Barzdotųjų vilkdalgių šakniastiebio viršus turi būti nepridengtas ir matomas — jam reikia kaitintis saulėje. Užkastas šakniastiebis augina lapus, bet nežydi, o ilgainiui pūva.
Tai pati dažniausia klaida, nes intuityviai norisi augalą „tvarkingai” užkasti.
Per tankus kuokštas
Po 3–4 metų kuokštas sutankėja, vidurys nunyksta, o žiedų mažėja. Dalinti reikia liepos pabaigoje–rugpjūtį, praėjus 4–6 savaitėms po žydėjimo.
Tai vienintelis daugiametis, kurį geriausia persodinti vasaros viduryje, ne pavasarį.
Mulčias prie šakniastiebio
Kompostas ar mulčias, užpiltas ant šakniastiebio, skatina puvinį. Mulčiuoti galima tik tarpus tarp augalų.
Bendra taisyklė abiem
Jei augalas sveikas, vešlus ir nežydi kelerius metus iš eilės — beveik visada kaltas gylis arba šviesa, o ne trąšos. Prieš tręšiant patikrink šiuos du dalykus.
Diagnostikos lentelė
| Ką matote | Tikėtina priežastis | Ką daryti |
|---|---|---|
| Daug lapų, jokių pumpurų | Per giliai pasodinta arba per daug azoto | Rugsėjį persodinti sekliau, netręšti azotu |
| Pumpurai atsiranda, bet paruduoja ir nudžiūsta | Pilkasis puvinys arba šalna | Pašalinti pažeistus pumpurus, retinti krūmą |
| Krūmas mažas, silpnas | Ką tik persodintas arba per daug pasidalintas | Palaukti 2–3 metus |
| Žydėjo, bet nustojo | Paūgėję medžiai meta pavėsį, senas krūmas | Perkelti į saulę arba atjauninti dalijant |
| Vilkdalgiai be žiedų | Šakniastiebiai užkasti, perpildytas kerelis | Atidengti šakniastiebius, padalinti |
Bijūnų dalijimas ir sodinimas
Bijūnus dalinti ir sodinti geriausia rugpjūčio pabaigoje – rugsėjį. Pavasarį dalinti augalai dažniausiai neprigyja gerai ir kelerius metus nežydi. Kiekvienoje dalyje turi likti 3–5 pumpurai ir dalis stipriųjų šaknų. Pumpurai turi būti ne giliau kaip 3–5 cm po dirvos paviršiumi – tai svarbiausia taisyklė. Net 10 cm gylis gali reikšti, kad bijūnas niekada nepražys.
Tręšimas
Pavasarį, kai dygsta ūgliai, bijūnus galima patręšti kompleksine trąša. Pradėjus formuotis pumpurams ir po žydėjimo naudingesnės fosforo ir kalio trąšos – jos skatina žiedpumpurių formavimąsi kitiems metams. Didelis azoto kiekis skatina lapų augimą žiedų sąskaita. Vilkdalgiams pakanka nedidelio kiekio komposto pavasarį – jie mėgsta ne itin derlingą dirvą.
Kada persodinti bijūną?
Rugpjūčio pabaigoje–rugsėjį. Pavasarinis persodinimas atitolina žydėjimą metams ar dvejiems.
Kada persodinti vilkdalgius?
Liepos pabaigoje–rugpjūtį, kai jie ramybės būsenoje.
Ar skruzdėlės trukdo bijūnams žydėti?
Ne. Jos renka saldų sekretą nuo pumpurų, bet žydėjimui įtakos neturi.
Kada nupjauti bijūnų lapus?
Rudenį, po pirmųjų šalnų, kai lapai pradeda gelsti ar ruduoti. Vasarą po žydėjimo lapų nepjaukite – jie kaupia maisto medžiagas kitų metų žiedams.
