Bulvės auginamos beveik kiekviename Lietuvos darže, tačiau derlius iš to paties ploto gali skirtis dvigubai. Skirtumą lemia keli dalykai: sodinamosios medžiagos kokybė, daiginimas prieš sodinimą, kaupimo laikas, laistymas žydėjimo metu ir apsauga nuo bulvinio maro. Šiame puslapyje rasi sodinimo datas pagal veislių grupes, Lietuvoje populiarias veisles, priežiūros kalendorių ir laikymo taisykles.
Kada sodinti bulves Lietuvoje
Bulvės sodinamos, kai dirva 10 cm gylyje sušyla iki 8 °C. Lietuvoje tai dažniausiai balandžio pabaiga arba gegužės pradžia. Liaudies požymis: kai pradeda skleistis beržų lapai. Per anksti pasodinti gumbai šaltoje drėgnoje žemėje ilgai dygsta ir gali supūti, o per vėlai sodinant derlius mažėja, nes bulvių augimą stabdo vasaros sausros.
| Veislių grupė | Sodinimas | Kasimas | Iki derliaus |
|---|---|---|---|
| Labai ankstyvosios | Balandžio 20–30 | Birželio pabaiga – liepos pradžia | 60–70 d. |
| Ankstyvosios | Balandžio 25 – gegužės 5 | Liepos vidurys | 70–90 d. |
| Vidutinio ankstyvumo | Gegužės 1–15 | Rugpjūtis | 90–110 d. |
| Vėlyvosios, laikymui | Gegužės 10–20 | Rugsėjis | 110–130 d. |
Ankstyvąsias bulves galima sodinti ir anksčiau, jei lysvė pridengiama agroplėvele: dygstantys daigai neištveria didesnės nei –2 °C šalnos.
Sodinamosios medžiagos pasirinkimas
Sodinimui geriausi vištos kiaušinio dydžio gumbai, 50–80 g. Smulkesni duoda mažiau stiebų ir silpnesnį derlių, o stambius galima pjaustyti į dalis, kiekvienoje paliekant bent 2–3 akutes. Pjaustytus gumbus 2–3 dienas palaikyk šiltoje vietoje, kad pjūvis apdžiūtų.
Savo derliaus bulves galima sodinti 3–4 metus, vėliau jose kaupiasi virusinės ligos ir derlius krenta. Kas kelerius metus verta įsigyti sertifikuotos sėklinės medžiagos, ypač jei pastebi smulkėjančius gumbus ar mozaikiškus lapus.
Daiginimas prieš sodinimą
Daiginimas šviesoje 3–4 savaites prieš sodinimą pagreitina derlių maždaug dviem savaitėmis ir padidina jį penktadaliu. Gumbus kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje išdėliok viename sluoksnyje šviesioje 12–15 °C patalpoje. Tinkami daigai yra trumpi (1–2 cm), stori ir žalsvi. Ilgi balti daigai, išaugę tamsiame rūsyje, sodinant nulūžta, todėl juos geriau nulaužti ir gumbus daiginti iš naujo.
Sužaliavę gumbai sodinimui netgi geresni: juose susikaupęs solaninas apsaugo nuo graužikų ir dirvos kenkėjų.
Sodinimas
Sodink 8–10 cm gylyje, lengvoje smėlingoje dirvoje giliau, sunkioje molingoje sekliau. Atstumas tarp gumbų 30 cm, tarp eilių 60–70 cm, kad būtų vietos kaupti. Į vagą galima įberti saują komposto ir šiek tiek medžio pelenų. Šviežio mėšlo bulvėms nedėk: jis skatina rauples ir lapijos augimą.
Bulvės mėgsta saulėtą vietą ir purią, šiek tiek rūgščią dirvą (pH 5,0–6,0). Kalkinti tiesiai prieš bulves nereikėtų, nes kalkės skatina paprastąsias rauples. Geriausi priešsėliai yra ankštiniai, kopūstai, agurkai ir žieminiai javai. Po pomidorų, paprikų ar baklažanų bulvių nesodink, nes visos bulvinių šeimos daržovės serga maru.
Kaupimas ir ravėjimas
Pirmą kartą kaupk, kai daigai užauga 15–20 cm, antrą kartą po 2–3 savaičių, prieš susiglaudžiant eilėms. Kaupimas apsaugo nuo šalnų, išlaiko drėgmę ir skatina gumbų formavimąsi, o gumbai lieka uždengti ir nesužaliuoja. Bulvės, auginamos po storu šieno ar šiaudų mulčio sluoksniu, kaupti nereikia, tačiau mulčias turi būti bent 15–20 cm storio.
Laistymas ir tręšimas
Svarbiausias laistymo laikas yra žydėjimo pradžia, kai formuojasi gumbai. Jei tuo metu sausra trunka ilgiau nei savaitę, derlius gali sumažėti trečdaliu. Laistyk gausiai, 30–40 litrų kvadratiniam metrui, po šaknimis. Azoto perteklius augina lapiją gumbų sąskaita, todėl derlingoje dirvoje tręšti papildomai dažniausiai nereikia, o skurdesnėje užtenka komposto ir pelenų sodinant.
Rekomenduojamos veislės
| Veislė | Ankstyvumas | Ypatybės |
|---|---|---|
| Riviera | Labai ankstyva | Šviežioms jaunoms bulvėms, atspari sausrai |
| Vineta | Ankstyva | Geltona minkštimas, universali, populiariausia LT |
| Bellarosa | Ankstyva | Raudona odelė, stambūs gumbai |
| Laura | Vidutinio ankstyvumo | Raudona odelė, geltonas minkštimas, gerai laikosi |
| Vilnia | Vidutinio ankstyvumo | Lietuviškos selekcijos, miltinga |
| Sarpo Mira | Vėlyva | Labai atspari marui, ekologiniam auginimui |
Apsauga nuo bulvinio maro ir kenkėjų
Bulvinis maras Lietuvoje pasirodo liepos pradžioje ar viduryje, kai ilgiau laikosi šiltas ir drėgnas oras. Pirmieji požymiai yra rudos dėmės lapų kraštuose su balkšvomis apnašomis apačioje. Prevencija: atsparios veislės, sveika sodinamoji medžiaga, ankstyvas sodinimas, daiginimas ir didesni tarpai tarp eilių. Jei maras išplito, nupjauk ir išnešk lapiją likus 2 savaitėms iki kasimo, kad liga nepasiektų gumbų.
Kolorado vabalas renkamas rankomis birželį, o svarbiausia sunaikinti oranžines kiaušinėlių sankaupas lapų apačioje. Vielinukai (spragšių lervos) gausūs naujai suartose pievose ir varpučiais apaugusiuose plotuose. Padeda ankštinių ir garstyčių sėjomaina bei reguliarus ravėjimas.
Kasimas ir laikymas
Ankstyvąsias bulves kask pagal poreikį, kai gumbai pasiekia norimą dydį. Laikymui skirtas bulves kask, kai lapija nudžiūsta, arba 2 savaites po jos nupjovimo: per tą laiką odelė sustorėja ir gumbai geriau laikosi. Kask sausu oru.
Prieš dedant į rūsį bulves 10–14 dienų palaikyk tamsioje 12–15 °C patalpoje, kad žaizdelės užgytų, ir atrink pažeistus gumbus. Laikymo temperatūra 2–4 °C, oro drėgnis 85–90 %. Šilčiau bulvės anksti dygsta, šalčiau nei 1 °C tampa saldžios.
Bulvės po mulčiu ir maišuose
Mažame darže bulves galima auginti be kasimo: gumbai išdėliojami ant dirvos paviršiaus ir uždengiami 20–30 cm šieno ar šiaudų sluoksniu, kurį vasarą papildai. Derlius būna švarus, nesužalotas, o kasti nereikia, užtenka praskleisti mulčią. Tokiu būdu auginamas bulves reikia dažniau laistyti pirmą mėnesį ir saugoti nuo šliužų. Balkone ar terasoje bulves galima auginti 40–60 l talpos maišuose: sodinama po 3–4 gumbus, o augant stiebams žemė palaipsniui pripilama.
Bulvių auginimo kalendorius
| Laikas | Darbai |
|---|---|
| Kovo pabaiga – balandžio pradžia | Sėklinių gumbų atrinkimas ir daiginimas šviesoje 3–4 savaites. |
| Balandžio 25 – gegužės 10 | Ankstyvųjų veislių sodinimas po agroplėvele, kai dirva 10 cm gylyje įšyla iki +7–8 °C. |
| Gegužės 10–25 | Vidutinio ankstyvumo ir vėlyvųjų veislių sodinimas. Ieva žydi – geras ženklas sodinti. |
| Gegužės pabaiga – birželio pradžia | Akėjimas ar ravėjimas, pirmasis kaupimas, kai stiebai 15–20 cm. Šalnos atveju – užkaupti daigus. |
| Birželis | Antrasis kaupimas prieš sueinant vagoms, kolorado vabalų lervų rinkimas. |
| Liepa | Laistymas žydėjimo metu sausrą, bulvinio maro stebėjimas, ankstyvųjų bulvių kasimas. |
| Rugpjūtis | Lapų nupjovimas sergant maru, likus 2 savaitėms iki kasimo. |
| Rugpjūčio pabaiga – rugsėjis | Vėlyvųjų veislių kasimas sausu oru, džiovinimas, rūšiavimas ir sandėliavimas. |
Dažniausios klaidos
- Sodinimas į šaltą dirvą be daiginimo.
- Per tankus sodinimas ir siauri tarpueiliai, dėl kurių neįmanoma tinkamai kaupti.
- Bulvės kasmet toje pačioje vietoje: kaupiasi maras, rauplės ir nematodai.
- Šviežias mėšlas ir kalkės prieš pat sodinimą.
- Nelaistymas žydėjimo metu sausros laikotarpiu.
- Laikymui kasamos dar nesubrendusios bulvės plona odele.
Ar galima sodinti savo derliaus bulves?
Galima 3–4 metus, paskui veislė išsigimsta dėl virusų ir derlius krenta. Kas kelerius metus verta atnaujinti sertifikuota sėkline medžiaga.
Kodėl bulvės smulkios?
Dažniausiai dėl per tankaus sodinimo, sausros žydėjimo metu, azoto pertekliaus, kuris augina lapiją gumbų sąskaita, arba išsigimusios sodinamosios medžiagos.
Ar reikia skinti bulvių žiedus?
Tyrimai rodo, kad žiedų skynimas derlių padidina nedaug, apie 5–10 %, ir tik kai kurioms veislėms. Daug svarbiau laistymas žydėjimo metu.
Kodėl bulvės sužaliavo?
Gumbai sužaliuoja nuo šviesos, kai išlenda iš dirvos ar laikomi šviesoje. Žaliose vietose kaupiasi nuodingas solaninas, todėl jas reikia storai nulupti. Sodinimui žali gumbai tinka.
Kada kasti bulves laikymui?
Dažniausiai rugsėjį, kai lapija nudžiūsta. Patikrink kelis gumbus: odelė turi nesitrinti pirštu. Kasti reikėtų iki pastovių rudens lietų.
D.U.K. apie bulves
Ar galima sodinti perpjautas bulves?
Galima, jei gumbai stambūs (daugiau nei 100 g) ir trūksta sėklos. Pjauk išilgai taip, kad kiekviena dalis turėtų bent 2–3 akutes, ir prieš sodinant palik 2–3 dienas pradžiūti šiltoje vietoje, kad pjūvis apsitrauktų. Šlapioje šaltoje dirvoje pjaustytos bulvės dažnai pūva, todėl taip sodink tik įšilusiame dirvožemyje.
Kiek bulvių reikia pasodinti šeimai?
Iš vieno aro (100 m²) gerose sąlygose galima prikasti 250–350 kg bulvių. Keturių asmenų šeimai, kuri bulves valgo kelis kartus per savaitę, žiemai paprastai pakanka 300–400 kg, taigi užtenka 1–1,5 aro. Vienam arui reikia 25–30 kg sėklinių bulvių.
Kodėl bulvės žalios ir ar jas galima valgyti?
Bulvės sužaliuoja, kai gumbai atsiduria šviesoje – dažniausiai dėl per seklaus sodinimo ar nekaupimo. Žalioje dalyje kaupiasi solaninas, todėl ją reikia storai nulupti, o labai žalių bulvių geriau nevalgyti. Sandėlyje bulves laikyk tamsoje.
Ar galima bulves sodinti kasmet toje pačioje vietoje?
Nerekomenduojama. Toje pačioje vietoje kaupiasi bulvių maro ir rauplių sukėlėjai, vielinių kirmėlių ir nematodų populiacijos. Bulves į tą pačią vietą grąžink ne anksčiau kaip po 3–4 metų, o tarp jų sėk ankštinius, kopūstus ar žaliąsias trąšas.
Kokioje temperatūroje laikyti bulves žiemą?
Geriausia – +2–4 °C, esant 85–90 % oro drėgmei ir tamsoje. Žemiau +1 °C bulvės tampa saldžios, o aukštesnėje nei +6 °C temperatūroje anksti pradeda dygti.
